„Rusija turi nutraukti savo veiksmus, atitraukti karius, deeskaluoti situaciją ir grįžti į vienintelį kelią, kuris mums atrodo perspektyvus, kad būtų išspręsta ši situacija“, – per bendrą Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė G. Landsbergis.
„Tai – politinis, derybų kelias, dėl kurio susitarėme Minske, Normandijos formate“, – pridūrė jis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatijos vadovai į Kijevą ketvirtadienį atvyko siekdami parodyti solidarumą, augant įtampai su Rusija.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.
Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kuriuo metu nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos šalių žinutė aiški: „Ukraina niekada nestovės viena. Tai turi būti labai aiškiai pasakyta.“
Kijevas: Rusija atvirai grasina karu
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad šiuo metu „palaikymo žodžių nepakanka“.
Jis pabrėžė, kad Baltijos šalys „visuomet pasirengusios palaikyti ir veiksmais“.
„Tačiau taip pat kreipiuosi į kolegas, prašydamas, kad jie, būdami ES ir NATO dalimi, kalbėtųsi su kitų šių sąjungų narių atstovais apie praktines pastangas remti Ukrainą“, – kalbėjo D. Kuleba.
Jis akcentavo, kad Rusijos televizijos laidų vedėjai ir valdžios atstovai savo pareiškimuose „atvirai grasina Ukrainai karu ir gąsdina sunaikinsiantys Ukrainos valstybingumą“.
D. Kuleba sakė, kad Rusijai nevalia peržengti raudos linijos.
„Raudona linija Ukrainai – valstybės siena. Jei Rusija peržengs šią liniją, tada ji turės kentėti. (...) Tikiuosi, kad diplomatinėmis priemonėmis pavyks to išvengti“, – tvirtino ministras.
Pasak jo, Europos Sąjungos ir NATO šalys turi ne tik nusiųsti aiškią žinutę Rusijai, jog Ukrainos ateitis susieta su Vakarais, bet ir pritaikyti naujas sankcijas, jei situacija nesikeis, be to, suteikti pakankamą pagalbą gynybos pajėgumams stiprinti.
Baltijos šalių diplomatijos vadovai taip pat pabrėžė palaikantys euroatlantinę Ukrainos integraciją ir vykdomas reformas.
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius akcentavo, kad karinė intervencija negali būti toleruojama.
Jis taip pat teigė, kad siekiant sušvelninti padėtį pasienyje kreipiamasi ne į abi šalis, o tik į Rusiją, nes „situaciją eskaluoja tik viena pusė“.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.
