„Kremlius ir toliau demonstruoja visišką nepagarbą demokratiniams principams ir vertybėms. Artėjant rinkimams į Dūmą, stebime vis agresyvesnes represijas prieš tuos, kuriuos Kremlius laiko grėsme sau – suimta apie 200 savivaldos deputatų“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tikiu, kad ES santykiai su Rusija bus visų pirma grįsti principais ir vertybėmis – pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms bei kitų valstybių suverenitetui, o ne ekonominiais interesais. Į Rusijos veiksmus Europa iki šiol visada reaguodavo reaktyviai, šįkart ES gali pasielgti kitaip“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo po Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdžio, kuriame atkreipė dėmesį į tebesitęsiančias Kremliaus represijas prieš pilietinę visuomenę ir opoziciją, kvietė laikytis vertybinės politikos Rusijos atžvilgiu.
Pasak užsienio reikalų ministro, nėra galimybių siūlyti Rusijai platesnio dialogo, kol Kremlius nepradės gerbti tarptautinės teisės ir tautų suverenumo.
Prieš kiek daugiau nei savaitę Rusijos policija pranešė sulaikiusi apie 200 žmonių, susirinkusių Maskvoje į nepriklausomų savivaldos deputatų suvažiavimą, argumentuodama, kad jie įtariami „sanitarijos ir epidemiologijos reikalavimų pažeidimu“ ir kad tarp jų buvo „nepageidaujamų organizacijų“ narių.
Iš daugiau kaip 50 šalies regionų susirinkę opozicijos politikai ir aktyvistai ketino aptarti rugsėjį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus per pirmąjį tokio pobūdžio forumą.
Užsienio reikalų ministrų susitikimo metu patvirtintas platus geografinis sankcijų sąrašas. Jame – 11 asmenų ir keturi juridiniai subjektai iš Kinijos, Šiaurės Korėjos, Rusijos, Libijos, Eritrėjos ir Pietų Sudano.
Taip pat priimtas politinis sutarimas dėl sankcijų išplėtimo 11 Mianmaro pareigūnų, atsakingų už karinį perversmą ir besitęsiančias represijas.
Be kita ko, ministrų susitikime aptarti ES–Turkijos santykiai, ES Pietų kaimynystės politika, situacija Rusijoje, Sakartvele, Vakarų Balkanuose, žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Venesueloje, Mianmare ir Honkonge.
Kalbėdamas apie politinę krizę Sakartvele, ministras akcentavo ES įsitraukimo tarpininkavimo svarbą, pabrėžė, kad tai itin savalaikis ES geopolitinis žingsnis, atvėręs galimybes politinių jėgų dialogui.
„ES partneriai puikiai supranta mūsų susirūpinimą dėl krizės padėties Sakartvele, šiandien tai labai aiškiai girdėjau iš daugelio kolegų“, – sakė G. Landsbergis.
Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo po praėjusių metų parlamento rinkimų kilusi politinė krizė, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino ankstesnis premjeras Georgijus Gacharija.
Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.
Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.
Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.
Užsienio reikalų ministrų nuotoliniame susitikime su Jungtinių Tautų vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) G. Landsbergis išreiškė susirūpinimą blogėjančia žmogaus teisių padėtimi daugelyje pasaulio regionų, įskaitant ES kaimynystės: Rusijoje, Baltarusijoje, okupuotose Ukrainos ir Sakartvelo teritorijose.
