G. Landsbergis teigė, kad bendra partijos pozicija visada buvo sutarti, kad galima nesutarti.
„Yra aiškiai išsiskyrusios nuomonės, gerbiame vieni kitų skirtingas pozicijas. Sutarimas yra tik tai, kad nesiimtume veiksmų, kurie trukdytų diskusijai. Ir leisti diskusijai vykti. Labai tikiuosi, kad tą pavyks ir padaryti. O jei po to žmonės balsuos taip, kaip jiems norisi pagal sąžinę“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
13 TS-LKD frakcijos narių praėjusią savaitę siūlė partnerystės klausimą išspręsti referendumo keliu. G. Landsbergis tokiam siūlymui nepritaria.
„Aš manau, kad nereikalingas [referendumas]. Aš nepalaikiau ir sakiau, kad tokios referendumo idėjos yra klaidinga mintis.
Nepalaikėme to ir praeitoje kadencijoje ir manome, kad referendumai yra rengiami tik išskirtiniais atvejai ir tada, kai yra labai svarbu. Šiandien vykstanti diskusija gali vykti Seime ir aš tame nieko blogo nematau“, – tvirtino TS-LKD pirmininkas.
G. Landsbergis yra vienas iš įstatymą teikiančių Seimo narių, tad planuoja balsuoti už įstatymo projektą.
Parlamente – pirmasis slenkstis Partnerystės įstatymo projektui
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.
Parlamento vadovės duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
