Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį planuoja parlamentarams pateikti Partnerystės įstatymo projektą, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Tikiuosi, kad dauguma prabalsuos už po pateikimo“, – paklausta, kiek tikisi balsų už Partnerystės įstatymą atsakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad partnerystės institutas Civiliniame kodekse numatytas dar 2000-aisiais, tačiau dvidešimt metų šis klausiamas nėra išspręstas.
„Šiandien turime galimybę žengti pirmą žingsnį, tai yra, atverti diskusijas Seime. <...> Šiandien turime labai gerą šansą padaryti pirmą svarbų žingsnį ir, galų gale, atkreipti dėmesį į tas visuomenės grupes, kurios turi mažiau teisių nei dauguma. Ir tai, aš manau, labai svarbu“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovė.
Jos teigimu, Partnerystės įstatymas sprendžia visą spektrą praktinių klausimų, kurie yra aktualūs žmonėms.
Partnerystės kritikai teigia, kad įstatymas prilygina partnerystę šeimai, su panašiomis teisėmis ir pareigomis.
„Ši diskusija šiek tiek neteisingai konstruojama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą išaiškinęs, kad nereikėtų tapatinti šeimos ir santuokos. Šeima yra kur kas platesnė sąvoka. Partnerystė apie šeimą nieko nesako. Partnerystė reguliuoja dviejų suaugusių žmonių tarpusavio santykius ir valstybės požiūrį į tokią sąjungą.
Aš manyčiau, kad mums reikėtų tuos emocinius argumentus ir baimes patraukti į šalį, įsiskaityti, kas yra parašyta šiame projekte. O jame nieko naujo nėra parašyta, ko nėra 20 kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios jau ne vieną dešimtmetį reglamentuoja partnerystę. Ir dangus ten nenugriuvo“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Parlamente – pirmasis slenkstis Partnerystės įstatymo projektui
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.
Parlamento vadovės duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
