Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma už nedidelio narkotinių medžiagų kiekio turėjimą ar kitokį disponavimą be tikslo platinti (tik savo reikmėms) baudžiamąją atsakomybę pakeisti administracine atsakomybe.
Siūlo dekriminalizuoti ne tik „žolę“
Siūlymas dekriminalizuoti ir netaikyti baudžiamosios atsakomybės dėl nedidelio kiekio narkotikų turėjimo, pasak Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nario Arūno Valinsko, nukreiptas ne tik į marihuaną, bet ir kitas narkotines medžiagas.
Jis pateikia pavyzdį apie morfino atmainą ir būtiną pagalbą žmogui, o ne įtraukimą į baudžiamąją atsakomybę.
„Paimkime pavyzdį apie dezimorfiną – Rusijoje paplitusį „krokodilą“, kuomet žmogaus oda po vartojimo tampo nusėta žvyneliais. Įsivaizduokime tokį žmogų, jis mato savo parašytą mirtį ir netgi šitas faktas, akivaizdi pranašystė, nėra tokia stipri nuo vartojimo. Ir mes galvojame, kad tokį žmogų galime atbaidyti nuo priklausomybių su baudomis, kalėjimu. Bet to žmogaus kalėjimas jau yra viduje. Man yra tai ne tik efektyvu, bet ir neteisinga, neetiška bei amoralu“, – sako jis.
Jam antrina ir Respublikinės priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
„Dekriminalizacijai pritaria PSO, Jungtinės tautos, kurios padarė daug tyrimų ir aiškiai įrodo, kad ne baudžiamieji būdai padeda kovoti. Ir mes turime kalbėti apie visas psichoaktyvias medžiagas, o ne tik apie mažas. <…> Turime padėti keisti elgesį, o ne bausti. Tiems žmonėms, kurie turi priklausomybes – nei kalėjimas, nei baudos, nepadėjo to išgydyti“, – sako ji.
Nukreipta į vartotojų persekiojimą
Per kelerius metus išaugo vartojančių ir platinančių narkotines ar psichoaktyviąsias medžiagas žmonių skaičius. Pasak ekspertų, tam įtakos turėjo tai, kad nuo 2017 m. įsigaliojo Baudžiamasis kodeksas, kuris neveikia.
„Perdėta kriminalizacija mes siekiame ne efektyvaus būdo, bet norime save įtikinti, kad narkotikai yra baisu ir todėl reikia taikyti griežčiausias bausmes. Bet jeigu mes norime spręsti šias problemas, pirmiausia mes turime suvokti ją ir norėti išties padėti kitiems, netgi ir prieštaraujant mūsų įsitikinimams“, – sako Seimo narys.
Gražina Belian, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo Tarybos pirmininkė pasakoja, kad pažiūrėjus į statistiką galime sakyti, kad šiai dienai baudžiamoji politika šioje srityje yra nukreipta į narkotikų vartotojų persekiojimą.
„Jei 2014 m. tai sudarė 59 proc., tai 2019 m. jau sudarė 77 proc., 2020 m.nusileido keliais procentais – 75 proc. Ir mes matome nuoseklų šių skaičiaus didėjimą. <…> Kalbant apie eksperimentavimą, tai Lietuvoje jis siekia 19 proc., nors Europinis vidurkis – 17 proc. <…> Mes šioje srityje pastebime, kad didžioji dalis yra susijusi su narkotikų nedideliu kiekiu be tikslo platinti“, – sako ji.
Pasak jos, baudžiamoji atsakomybė šiai dienai neatgraso nuo veikų padarymo, kurios susijusios su nedideliu narkotikų kiekio platinimu ar vartojimo savo reikmėms, todėl reikia peržiūrėti visą baudžiamosios veiklos politiką: „mes pasisakome už kompleksinį baudžiamosios politikos peržiūrėjimą“, – pridūrė G. Belian.
A. Širvinskienė išskiria kitų šalių patirtis ir, kaip ji teigia, jokio narkotikų vartojimo šuolio dekriminalizavus narkotines medžiagas neužfiksuota.
„Nereikia bijoti, kad dekriminalizacija gali paskatinti. Svarbiausia, kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos. Ir būtent kitų šalių kontekste mes galime matyti, ką reikia daryti. <…> Kviečiu daugiau domėtis, kas yra mokslu pagrįsta, ką sako skaičiai, tyrėjai, nes būtent dekriminalizacija yra orientuota į visuomenės sveikatą“, – sako ji.
Išskyrė pagrindinius skirtumus
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas išskyrė, kad tiek Seimo nariai, tiek žiniasklaida painioja kriminalizavimo, dekriminalizavimo ir legalizavimo sąvokas, todėl visuomenė ne taip supranta pagrindinius dekriminalizavimo siekius.
„Kriminalizavimas yra tuomet, kai veika yra laikoma pavojinga ir uždraudžiama. Dekriminalizavimas – eliminavimas iš baudžiamojo įstatymo ir ieškoma kitų kelių su tuo kovoti. Ir kai mes kalbame apie narkotikus ir nedideli jų kiekį, turime žinoti du požymius – mes nelaikome jų legaliais, todėl ir nedidelis kiekis užtrauktų Administracinę atsakomybę, o tokia veika toliau būtų laikoma neteisėta. Tai kalbant apie šią situaciją, tai būtų tik dalinis dekriminalizavimas, nes net ir turint nedidelį kiekį narkotinių medžiagų būtų ar savo reikmės, galimybė taikyti ir baudžiamąją atsakomybę“, – sako A. Gutauskas.
Jis teigia palaikantis idėją taikyti administracinę atsakomybę, sureguliuoti narkotikų politiką sankcijomis ir patraukiant žmogų į baudžiamąją atsakomybę yra beveik neįmanoma. Ir proporcingumo tarp visuomenės saugumo ir sveikatos nėra, todėl akivaizdžiai matosi, todėl pagalba turi būti visiškai kitokia nei baudžiamųjų priemonių taikymas.
„Pagrindinis dėmesys – jauni žmonės ir narkotikų vartotojai. Jų nubaudimas niekaip nepaveikia jų tolimesnio nevartojimo, todėl įtraukus į baudžiamąją atsakomybę tie padariniai gali jiems daryti įtaką tolimesnei ateičiai – ta integracija į gyvenimą taptų sudėtinga. Vartotojams reikia taikyti gydymą, švietimą, o ne juos patraukti į baudžiamąją atsakomybę“, – sako jis.
Dekriminalizavimo siūlymas sulaukė daugiau nei dvidešimties įvairiose srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų palaikymo, taip pat daugiau nei 5,5 tūkst. piliečių parašų Koalicijos „Galiu gyventi“ inicijuotoje peticijoje.
