Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir Rusijos planuojamas rengti branduolines pratybas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vadino politinių ketinimų turinčiais hibridiniais veiksmais.
„Galiu tai pavadinti hibridine veikla, už kurios slypi politiniai ketinimai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė G. Landsbergis.
Taip jis kalbėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pirmadienį nurodžius savo kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvautų karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos.
Tuo metu kalbėdamas apie Baltarusijos institucijų prieš kelias savaites paviešintą informaciją apie neva užkirstą kelią dronų smūgiams iš Lietuvos teritorijos į objektus Minske, G. Landsbergis tokią melagingai skleidžiamą informaciją vadino neatsitiktine.
„Siekis greičiausiai yra sėti sumaištį, daryti įtaką politiniams procesams valstybėje, dėl to atsakas turi būti sakant tiesą – patikslinant ar paneigiant informaciją, kuri yra paskleista“, – sakė ministras.
Anot jo, jei tokių pranešimų iš Rusijos ir Baltarusijos dažnės, Lietuva sieks konsultuotis su sąjungininkais.
Dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerija balandžio pabaigoje Baltarusijai pareiškė protestą.
Šioje Minsko paviešintoje informacijoje nebuvo pateikta daugiau tariamos atakos detalių, nenurodoma ir jos data. Lietuvos kariuomenė pranešimą pavadino dezinformacija.
Tuo metu apie pratybas Rusijoje paskelbęs Kremlius teigė, kad jos yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą.
E. Macronas praėjusią savaitę pakartojo, kad neatmeta galimybės siųsti karių į Ukrainą.
Ekonominę prievartą vadino iššūkiu nacionaliniam saugumui
Anot G. Landsbergio, Rusija prieš Lietuvą ilgą laiką naudojo ekonominę galią politiniam spaudimui daryti.
„Tačiau pastaraisiais metais Lietuva taip pat susidūrė su kitos galios, siekiančios pertvarkyti pasaulinę tvarką, – Kinijos – spaudimu“, – pridūrė ministras.
Taip jis kalbėjo po to, kai pirmadienį atidarė tarptautinę konferenciją „Atsparios ekonomikos kūrimas ir pasipriešinimas ekonominei prievartai“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į padažnėjusį ekonominės prievartos naudojimą, aptarti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo poreikį, politinio atsako priemonių galimybes.
„Kai ekonominė galia derinama su autoritariniu režimu, didėja prievartos ir konfliktų potencialas“, – sakė G. Landsbergis.
Tuo metu Japonijos užsienio reikalų viceministras Keiichi Ono (Keičis Ono) ekonominę prievartą vadino nacionalinio saugomo iššūkiu, galinčiu pakenkti tarptautiniam saugumui ir stabilumui.
Kinija 2021 metais pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.
Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei, jis taip pat apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą.
Dėl to Briuselis 2022 metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Sulaukusi Europos Komisijos kreipimosi, organizacijos arbitrų kolegija sausio pabaigoje laikinai sustabdė dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai nagrinėjimą.
Kinijos atstovybė sausį taip pat buvo sustabdžiusi vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.
