Greičiau už..mu...škit ta nacista

VIENINTELIS IR SVARBIAUSIAS ŽMONĖMS REIKALAVIMAS NUTRAUKTI KARĄ DERYBOMIS!KARAS TAI KELIAS Į PRAGARĄ ŽEMEJE! POLITIKAI AR KAIP JUS PAVADINTI EIKITE Į TĄ KELIĄ ,KURIS VESTŲ Į TAIKĄ!GALVOKITE NES DAUG KĄ SUKŪREME!NENORIME PRAPASTI,NENORIME MELSTIS UŽ MIRUSIUS,VISI NORIME KAD ŽMONĖS GYVENTŲ!

Ar dar mazai Vytuko anukas priskalde malku uzsienio politikoj?

Sekantis ant pakylos – Dainius Žalimas. Ji kelia Laisvės partija, kurioje gali rasti, ko tik nori ir nenori, tik ne laisvės, bent jau ne Just. Marcinkevičiaus poezijos prasme. Todėl ir D.Žalimas, mano akimis, yra žmogus – nuodai, savo nuodingumu galimai artimas Landsbergiams, bet kadangi „nei draugas, nei giminė“, tai „eina kitu keliu“. Būna žmonių, ypač tarp politikų, kurie meluoja, net kai teisybę sako – tai D.Žalimas, sakyčiau, meluoja, net kai tyli. Rikiuotę užbaigia Remigijus Žemaitaitis. Ratais nevaikščiosiu ir pasakysiu atvirai – jei prezidento pareigose norėčiau matyti ne diplomatą, o tankistą – na, tokį, kuris kausis negalvodamas, tik duok jam progą, R.Žemaitaitis šioje rikiuotėje neturėtų lygių. Tačiau aš noriu ir jums linkiu ne prezidento – tanko, o veikiau – lankstaus ir apdairaus diplomato, ir tikrai ne todėl, kad man neimponuotų kietas vyriškumas, o dėl tos akivaizdžios priežasties, kad esamų geografinių (pirmiausia), politinių, ekonominių, demografinių ir netgi mentalinių aplinkybių spaudžiama, Lietuva tiesiog negali veikti iš jėgos pozicijų. Tai vienintelė, tačiau itin svarbi, priežastis, dėl kurios, mano akimis, R.Žemaitaitis netinka ir nusileidžia I.Vėgėlei.
Tuo tarpu pats I.Vėgėlė, lyginant su kitais kandidatais, ženkliai išsiskyrė savo akiračiu, nuovoka, greita reakcija ir tuo retai sutinkamu ironijos ir elegantiškumo deriniu, kuriuo pasižymi, tarkime, kilmingi britai, bet – deja, deja – ne lietuviai. Neabejoju, kad išsirinkus I. Vėgėlę prezidentu, būtent ši jo savybė – pakartosiu: ironijos ir elegancijos derinys – įgalintų jį laimėti Lietuvos naudai daug ginčų (visų pirma tarptautiniu lygmeniu, kur tokie derybų vedimo niuansai atpažįstami ir vertinami) be konfliktų ir juo labiau be karų, kas prie dabartinės valdžios ir esamo dekoratyvinio prezidento darosi vis realesne grėsme. Kaip tik tai ir yra G. Nausėdos baimės, kurią jis jaučia I.Vėgėlei priežastis – mat vienas vaidina šaunų ir protingą, o kitas toks yra. Na, ir labiau praktiniu lygmeniu, Ignas Vėgėlė ne tik pasisako už KGB archyvų išviešinimą, kas neabejotinai kelia naktinius košmarus valdančiajai daugumai, o „konservams“ gal net absoliučiai visiems (na, kam amžius atitinka), bet ir pareiškė, kad atvers galimybę Lietuvos asmenims bei verslui tiesiogiai skolintis užsienyje, o ne tik iš vietinę rinką uzurpavusių Lietuvoje veikiančių bankų, pirmiausia – švediškų. Kaip čia G.Nausėdai nebijoti, kada tai – tiesioginis pavojus jo buvusiam, o gal ir vėl būsimam, darbdaviui, bei jo paties gerovei?

Nuleisk garą anūkėli.

Žiūrėkite, boileris, tapo karo ekspertu. Ne dienos kariuomenėje ne tarnavęs, gaidelis.

Jei žmogus Lietuvoje patenkintas oziu, broileriu, kumeliu, okeanidziu, esama valdžia-tai jis arba nevisprotis arba yra prie valdžios lovio, - arba ZOOFILAS!