„Mes turėtume netrukus kreiptis į kolegas laišku dar kartą pasvarstyti šią galimybę suteikti MAP Ukrainai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras, naudodamas anglišką termino santrumpą (narystės veiksmų planas angliškai yra membership action plan).
„Mano įsitikinimas yra ir kaip tik dabar pradėjome šitą klausimą derintis su kolegomis iš Baltijos valstybių, kad NATO galėtų pakartoti savo pasiūlymą suteikti narystės priemonių planą Ukrainai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha Gonzalez Laya.
Anot G. Landsbergio, tai būtų „stiprus ženklas Rusijai, kad Ukrainos pasirinkta transatlantinė kryptis yra įvertinta ir turi atgarsį tarp NATO valstybių“.
Pasak Ispanijos užsienio reikalų ministrės, nepaisant to, kad Ukraina nepriklauso Aljansui, jau dabar sąjungininkų santykiai su šia šalimi yra „vaisingi, teikiantys pagalbą ir yra NATO taikios kaimynystės vizijos simbolis“.
„Mes neieškome bėdų savo kaimynystėje. Mes norime taikos ir stabilumo“, – kalbėjo ji.
A. Gonzalez Laya taip pat teigė, kad Ukrainos klausimas turėtų būti aptartas NATO viršūnių susitikime birželį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino NATO paspartinti jo šalies stojimo į aljansą planą, pareiškęs, kad būtina nusiųsti signalą Rusijai, didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių.
NATO veiksmų plano Ukraina pirmą kartą apsisprendė siekti dar 2008 metais, tačiau tuomet Aljansas priėmė sprendimą jo kol kas nesiūlyti, nors patikino, kad Ukraina ateityje taps NATO nare.
Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad Rusija stiprina savo karines pajėgas prie abiejų šalių sienos ir Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. JAV pajėgų Europoje parengties lygis buvo padidintas reaguojant į „pastarojo meto Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje eskalavimą“.
Rusija savo ruožtu pareiškė abejojanti, ar NATO sprendimas suteikti narystės veiksmų planą padėtų Ukrainai išspręsti savo „vidaus problemą“.
Be to, pastaruoju metu padažnėjo pranešimų apie ginkluotus susirėmimus palei Kijevo vyriausybės ir separatistų pajėgų sąlyčio liniją Rytų Ukrainoje.
Šis nuo 2014 metų besitęsiantis konfliktas nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.
