Trečiadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė spaudos konferenciją.
Migrantai klaidinami
Trečiadienį Vyriausybė paskelbė priemones, kurių imsis nelegalių migrantų iš Baltarusijos problemai spręsti. G. Landsbergis teigia, kad atskirų priemonių imasi ir URM. Ministerija šiuo metu esą kelia tris pagrindinius uždavinius.
„Pirmas uždavinys, kurį vykdome, yra asmenų, neteisėtai patekusių iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą, grąžinimas atgal į valstybes, kur jiems būtų saugu būti, iš kurių jie yra iškeliavę. Jau yra įvykę du susitikimai su Turkijos užsienio reikalų ministru, antrasis buvo šiandien prieš kelias valandas. Kalbėjomės apie galimybes bendradarbiauti grąžinimo klausimu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.
URM žiniomis, didelė dalis migrantų į Lietuvą patenka per Turkijos oro uostus bei Turkijos organizuojamais skrydžiais, todėl, G. Landsbergio manymu, Turkija turi informaciją apie tų žmonių tapatybę.
„Tų žmonių identifikavimas yra vienas didesnių uždavinių, su kuriuo susiduria Vyriausybė. Žmonės yra be dokumentų, nežinome, iš kur jie yra atvykę, todėl negalime jų grąžinti. Tokia informacija yra prieinama Turkijai. Jie sėsdami į lėktuvą turi pateitki savo pasą, vizą, duomenis. Bendradarbiaudami su Turkija galėtume greitai nustatyti jų tapatybes ir tokiu būdu pareikalauti, kad jie būtų priimami tose valstybėse, iš kurių iškeliavo“, – sako G. Lansdbergis.
Turkija, pasak G. Landsbergio, yra pasiruošusi bendradarbiauti. Konkrečios detalės bus aptartos ateinančią savaitę. G. Landsbergis planuoja vykti į Turkiją.
Ministras taip pat neseniai susitiko su Irako užsienio reiklaų ministru. Taip pat kalbėta žmonių identifikavimą, Lietuva paprašė suteikti galimybę perkelti konsulinį darbuotoją arba iš ambasados Varšuvoje, arba iš Užsienio reikalų ministerijos Bagdade.
Lietuvai šis darbuotojas padėtų identifikuoti žmones, kurie patenka į Lietuvos teritoriją.
„Žmones, kuriuos identifikuojame, esant galimybei, išgrupuojame ir atlikus procesinius veiksmus siekiame juos grąžinti. Tai yra svarbu, nes sumažinamas krūvis Lietuvos sistemai ir siunčiamas signalas atvykstantiems, kad Lietuva nėra lengvas kelias pakliūti į ES ir čia likti. Darysime viską, kad ties žmonės, kurie neturi teisės pakliūti į ES, neturi teisės likti Lietuvoje, čia neužsiliktų“, – komentuoja G. Landsbergis.
Kita kryptis, kuria dirba URM yra atgrasymas. Pasak ministro, per Baltarusiją į Lietuvą patenkantiems žmonėsm yra meluojama.
„Jiems yra meluojama, duodami netikri pažadai. Jie apgaulingais pažadais priverčiami parduoti savo turtą, atsisakyti savo gyvenimo, nebūtinai visai nesaugaus ar blogo. Pažadais jie įviliojami į pinkles, pažadama, kad čia bus galima lengvai pakliūti į ES. Turime imtis priemonių ir esame predėję informacinę kampaniją tose valstybėse, iš kurių srautai yra didžiausi. Skleidžiame žinią, kad čia nėra lengvo kelio atvykti“, – aiškina G. Lansdbergis.
Linkevičius taps Vyriausybės atstovu sprendžiant krizę
G. Landsbergis paskelbė, kad buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Linas Linkevičius taps Vyriausybės atstovu, sprendžiant krizę valstybėse, iš kurį migracijos srautai yra didžiausi.
„Norime ten perduoti žinią, tiek politiniu lygmeniu, tiek informaciniu, kad čia važiuoti neverta ir kad žmonės neklausytų Lukašenkos netikrų pažadų“, – sako G. Landsbergis.
Trečioji kryptis, kuria URM dirba, yra pagalbos prašymas.
„Noriu pasidžiaugti, turime Estijos pažadą. Dešimt pasieniečių šiandien atvyksta ir nedelsiant pradės darbą. <…> Jau dabar aišku, kad tai yra ne Lietuvos problema. 40 žmonių pakliuvo į Lenkijos teritoriją užvakar naktį, 11 žmonių pateko į Latvijos teritoriją. Akivaizdu, kad nauji kelionės punktai yra atidaromi ir srautas į ES nesustoja“, – pasakoja G. Landsbergis.
Lietuva kreipėsi į FRONTEX su prašymu padidinti pareigūnų skaičių. Taip pat kreiptasi į EK dėl finanasavimo, informuota visa ES vadovybė, prašoma solidarumo ir pagalbos. Taip pat prašoma padėti ir dėl žmonių grąžinimo.
„Lietuva buvo solidari, mes dalyvavome tose perskirstymo programose nepaisant to, kad jos nebuvo privalomos. Lietuva priimdavo pagėbėlių. Ši Vyriausybė iš italijos yra priėmusi 10 pabėgėlių. Nesame blogųjų sąraše. Nepaisant to, kad diskusija Lietuvoje vyko, yra tie, kurie nebuvo tuo labai patenkinti, aš visada pasisakiau už solidarumą, nes niekada nežinai, kada rodyklė atsisuks į tave ir solidarumo pačiam reikės. Galiu drąsiai prašyti pagalbos iš kitų“, – sako G. Landsbergis.
Lietuva mažina Baltarusijos atstovavimą šalyje
Liepos 7 dieną, reaguojant į tęstinius, sisteminius ir nedraugiškus Baltarusijos Respublikos (BR) veiksmus Lietuvos atžvilgiu, į Lietuvos Respublikos (LR) užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta BR ambasados laikinoji reikalų patikėtinė, kuriai įteikta nota, informuojanti apie BR diplomatinio atstovavimo Lietuvoje mažinimą, trečiadienį vakare pranešė URM.
LR Vyriausybės sprendimu, iki šių metų liepos 12 dienos vidurnakčio, Baltarusijos ambasados Lietuvoje diplomatinis personalas turi būti sumažintas iki vieno darbuotojo (konsulinėms funkcijoms vykdyti), administracinėms-techninėms funkcijoms vykdyti gali likti ne daugiau nei 3 ambasados darbuotojai.
Susitikimo metu Baltarusijos ambasados atstovei taip pat buvo pareikštas protestas dėl besitęsiančių žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimų Baltarusijoje, represijų prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, taip pat pareikalauta nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir kitus neteisėtai sulaikytuosius, bei nutraukti nelegalios migracijos srautus per Baltarusijos–Lietuvos sieną.
Lietuva šį atsakomąjį sprendimą priėmė reaguodama į šių metų liepos 6 dienos nedraugiškus Baltarusijos valdžios veiksmus, kuomet oficialusis Minskas priėmė sprendimą Lietuvos diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje sumažinti iki minimumo.