„Ištvėrėme mes – ištvers ir Ukraina. (...) Ukrainiečių Sausio 13-oji labai užsitęsė, ji trunka jau daugiau nei metus. Už Ukrainos laisvę ir žemių vientisumą mokama aukščiausia kaina, Maidane žuvusiųjų Dangaus šimtinę beveik kasdien papildo naujos aukos, žuvusiųjų skaičius jau pasiekė 4700. Tikiu: Ukraina bus viena ir nepadalinta, laisva ir demokratiška, ES ir NATO narė. Tai – ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos interesas“, - antradienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną teigė ji.
Tuo pačiu L.Andrikienė klausė, ar Lietuva viską padarė dėl Ukrainos, ką galėjo. Anot jos, po išpuolio Paryžiuje į gatves išėjo milijonai žmonių ir pasaulio valstybių lyderiai, tačiau to nebuvo, kai nuo snaiperių šūvių Kijeve žuvo ukrainiečiai.
„Sakykite: o kai snaiperiai be skiriamųjų ženklų vos prieš metus Kijeve sušaudė šimtą ukrainiečių, dangaus šimtinę, ar mes – Lietuva, jos lyderiai – išėjome į Gedimino prospektą su plakatais „Aš esu maidanietis“, „Aš esu ukrainietis“? Ar aukščiausieji mūsų valstybės pareigūnai ir visų Lietuvos demokratinių, parlamentinių partijų lyderiai, susikibę už rankų, demonstruodami solidarumą ir vienybę, paramą Ukrainai dėl šios Tautos teisėtų siekių ir patirtų aukų, o mes, Lietuvos Tauta, paskui juos, išėjome į Gedimino prospektą ar Katedros aikštę? Įvyko daugiatūkstantiniai Ukrainą remiantys mitingai, eisenos?“ - teiravosi signatarė.
„Ne, mūsų politiniai lyderiai dalyvavo rungtynėse dėl aukštesnės vietos reitingų lentelėje, o viešojoje erdvėje daugiausia vietos užėmė kritika Europai ir Amerikai, kad anieji nieko nedaro, o jei daro, tai ne tai, ką reikia, o ir apskritai per mažai daro“, - pridūrė L.Andrikienė.
Ji teigė šiandien pasigendanti tikrosios lyderystės, kai „politika daroma ne žodžiais svaidantis, kuris kiečiau – „krūčiau“ pasakys apie kitą“, bet kai lyderiai aplink save suburia kuo platesnes visuomenės grupes, gyvu pavyzdžiu išreiškia poziciją ir bendrystę. Signatarės teigimu, savo lyderystę praranda ir pati Europa.
Kalbėdama istorinėje Kovo 11-osios salėje L.Andrikienė pabrėžė, kad labai svarbu išsaugoti istorinę atmintį, nes dabar matyti bandymų perrašyti Lietuvos istoriją.
„Šiais didžiojo protų painiojimo, dar kitaip vadinamo informaciniu, propagandiniu karu, laikais, kai visi esame bandymų perrašyti Lietuvos istoriją liudininkai, kai stebime pastangas sudėlioti akcentus taip, kaip kai kam būtų patogiau, ypatingą vertę įgyja mūsų pačių atmintis ir patyrimas“, - kalbėjo L.Andrikienė.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila savo kalboje tvirtino matantis besiformuojančią vertybių ir pasaulėžiūros takoskyrą.
„Tokias takoskyras bene ryškiausiai pastebime moralės dalykuose, požiūryje į šeimą, gyvybę, tikėjimą. Kartais mūsų šalyje paskubomis skatinamos diegti naujų, bet laikinų, gilesnių vertybinių šaknų neturinčių ideologijų suformuotos nuostatos. Tai dažnai veda ne į atsinaujinimą, bet į susipriešinimą“, - sakė jis.
Dvasininkas ragino statyti valstybę ant tvirtos uolos, neišjudinamų vertybinių pamatų, „kad ji atlaikytų visus iššūkius, kad jos nesilpnintų kažkieno interesai, ideologiniai vėjai ar kitokių sukrėtimų audros“.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
