... Štai taip – lietuviai, latviai, estai, britai, vengrai, net italai su ispanais Europos Parlamente kelia triukšmą, kyla į kovą dėl Baltijos jūros, o Lietuvos premjeras... juokiasi už pilvo susiėmęs. Pasirodo, rimtai dirbta: mūsų ministras vieną kartą net oficialų raštą kitų valstybių aplinkos ministrams išsiuntė, suprask, pareiškė Lietuvos poziciją „daug kartų ir pakankamai garsiai”.
Žinoma, galėtume ir mes su premjeru pasijuokti, bet nejuokinga. O juokas neima todėl, kad Europos Komisijos dokumente, kuris platinamas Europos Parlamente ir kuriame išdėstytos visų aplink Baltijos jūrą esančių valstybių pozicijos Nord Stream dujotiekio klausimu, Lietuvai skirta vos pusantros eilutės, ir visa Lietuvos „pozicija” telpa jose: „Lietuva vos keletą kartų yra pasisakiusi šia tema, tačiau niekada nereiškė nerimo dėl aplinkosaugos”. Štai Jums, gerbiamieji, naujas supratimas, ką reiškia poziciją išsakyti daug kartų ir pakankamai garsiai. Taip aiškiai ir garsiai, kad net ekspertai, tyrinėjantys, vertinantys šį projektą, tos pozicijos neišgirdo.
Piliečių iniciatyva nusipelno ne tik valdžios dėmesio, bet ir konkrečios politikos
Sausio 29 d. Briuselyje Europos Parlamento Peticijų komitetas surengė klausymus Lenkijos ir Lietuvos piliečių bei nevyriausybinių organizacijų inicijuotų bei šiam komitetui pateiktų peticijų pagrindu. Peticijos, surinkusios daugiau nei 28 000 ES piliečių, 18 nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų parašų, iniciatorė Radvilė Morkūnaitė Briuselyje pabrėžė: „Mes reikalaujame atlikti nepriklausomą šio dujotiekio galimų pasekmių ir poveikio aplinkai įvertinimą. Mes siekiame, kad visuomenė gautų objektyvią informaciją, kokia bus Baltijos ekologinė padėtis nutiesus dujotiekį, ir tikimės, jog bus apsvarstytos visos alternatyvos šiam projektui. Mes labai prašome ES Komisiją nelikti nuošaly!“.
Paremdama Lietuvos piliečių, jaunimo iniciatyvą po Radvilės Morkūnaitės kalbėdama minėtuose klausymuose sakiau, kad projektas turi daugybę trūkumų, tačiau ypatingai akcentavau kelis iš jų. Pirma, Rusija nėra ratifikavusi Espoo konvencijos - Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, ir Rusija tik žada laikytis šios konvencijos nuostatų. Tačiau pasakykite, kaip tikėti Rusija, kuri yra pasižadėjusi laikytis ir kitų susitarimų, kuriuos ji yra pasirašiusi, pavyzdžiui, dar 1999 m., t.y. išvesti savo kariuomenę, išsivežti karinę amuniciją iš Padnestrės, tačiau tų įsipareigojimų, pažadų nevykdo? Kodėl aš, Lietuvos pilietė, turėčiau tikėti šiandieniniais Rusijos pažadais Šiaurės dujotiekio projektą vykdyti prisilaikant minėtos konvencijos, kurios ji nesivargina ratifikuoti?
Antra, kalboje pastebėjau, kad nėra nepriklausomų ekspertų atlikto šio projekto poveikio aplinkai įvertinimo, o tai prieštarauja ir tarptautinėms, ir ES normoms, teisynui, vertybėms, principams, pavyzdžiui, solidarumo principui. Projektas pradėtas vykdyti neturint ekspertizės išvadų, ir tai iš esmės nepriimtina.
Trečia, nuolat kartojama, kad vyksta intensyvus dialogas su Baltijos jūros regiono valstybių piliečiais. Tai netiesa! Tokio dialogo kaip tik pasigendame. Juk nuo 2005 m., kai buvo duotas startas šiam projektui, Nord Stream kompanija tesurengė vieną spaudos konferenciją Lietuvoje. Tai galioja kalbant ir apie Latviją. Neskaitant kitų dalykų būtent dialogo su visuomene, skaidrumo, informacijos stoka yra klausimai, kurie daro šį projektą įtartinu ir galiausiai nepriimtinu.
Ir ketvirta: kas atsakys į daugybę su mūsų valstybių saugumu ir gynyba susijusių klausimų? Kas saugos dujotiekį jūroje nuo galimų teroristinių išpuolių - kiekviena valstybė saugos dujotiekio dalį, kuri kerta jos teritorinius vandenis, ar dujotiekiui saugoti bus pasitelktos Rusijos karinės pajėgos. Bandau įsivaizduoti: 1220 km ilgio dujotiekis jūros dugne, išilgai kertantis visą Baltijos jūrą, saugomas kokio nors Gazpromo ar Rusijos karinio laivyno nuo galimų provokacijų, diversijų, teroristų išpuolių - ar tai yra aplinkui Baltijos jūrą gyvenančių ES valstybių narių piliečių interesas?! Kas padengs nuostolius įvykus katastrofai - Rusija, Gazpromas, kuris Nord Stream valdo 51 proc. akcijų, ar mes patys, palikti apverkti savo mirusią jūrą arba bandyti ją gelbėti?
Ar tik nereikės mums dar kartą stoti į Baltijos kelią, šį kartą – už mūsų jūrą?
Tą dieną interviu Lietuvos ir Latvijos žurnalistams priminiau ir Baltijos kelią, kuriame prieš dvidešimt metų lietuviai, latviai ir estai stovėjo petys petin, primindami pasauliui Molotovo - Ribentropo pakto pasekmes ir mūsų tautų siekį tapti laisvojo, demokratinio pasaulio dalimi. Niekas mums nedalyvaujant, už mūsų nugarų negali nulemti Baltijos jūros likimo, taip pat ir mūsų ateities kartų gyvenimo. Mums reikia gyvos, laisvos Baltijos jūros, o ne mirusios balos, kuri kažkada buvo vadinama Baltijos jūra.
Panašiai ir Lietuvos TV laidai „Panorama" sakiau pasigendanti aiškios Lietuvos pozicijos šiuo svarbiu klausimu. Ir šiandien galiu pakartoti: kur mūsų prezidentas, kuris daugybę metų JAV atidavė aplinkosaugai, kur mūsų premjeras, aplinkos ministras? Kur Lietuvos pozicija?
Lietuvos vaikai, jaunimas surinko 28 tūkst. parašų, Briuselyje, Strasbūre gina mūsų jūrą, mūsų su jumis, savo ir savo vaikų ateitį, o mūsų valdžia tyli, laukia, ką pasakys kitos valstybės, esančios prie tos pačios jūros. Arba dar blogiau – juokiasi už pilvų susiėmę... Ir pikta, ir skaudu dėl tokios mūsų valdžios politikos.
Ko tikimės iš valdžios?
Suprantu, kad premjeras G.Kirkilas jautriai sureagavo į mano emocingą pasisakymą per Lietuvos televiziją. Tačiau, atleiskite, jo reakcija – visai netinkanti patyrusiam, valstybininku, o ne eiliniu politikieriumi save laikančiam politikui. Juk jei net Europos Komisija neužfiksavo tos, pasak premjero, aiškios ir garsiai išsakytos Lietuvos pozicijos, tai, ponai, pripažinkite faktą, kad tos pozicijos nebuvo, ir kibkite į darbą. Ir padėkokite valstybės piliečiams, kurie dirba už jus! Gal tiksliau – ne už jus, o už mus visus, už Lietuvą, už mūsų jūrą, už mūsų vaikus, ateities kartas.
Palyginimui, kuris kalba ne G.Kirkilo naudai, pastebėsiu, kad, pavyzdžiui, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas regavo visai kitaip: rimtai pasiūlė Rusijai pasirinkti pigesnį variantą ir tiesti dujotiekį sausuma, negana to, ketina šį pasiūlymą aptarti su Rusijos lyderiais artimiausio vizito į Maskvą metu, prie to pridėdamas ir pažadus dėl Rusijai patrauklių dujų tranzito tarifų.
Pone Lietuvos premjere, Jūsų eilė tarti žodį, ir ne apie Andrikienę, o apie Nord Stream projektą! Ir taip garsiai ir aiškiai, kad ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas išgirstų! Iš anksto dėkoju.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė
