Seimo laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo trečiadienį planuoja patvirtinti išvadas.
(papildyta 11:42 val.)
Laikinoji komisija: R. Pakso apkalta laužta iš piršto
,,Rolando Pakso apkalta yra laužta iš piršto”, – pristatydamas Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadas, sakė šios komisijos pirmininkas Kęstas Komskis. ,,Visi trys kaltinimai yra atmesti – tiek Aukščiausio teismo, tiek paskutinis kaltinimas, kuris buvo dėl pilietybės Borisovui suteikimo (…) Konstitucijos 85 straipsnis gana aiškiai pasako, kas atsakingas už tą dekretą” – sakė jis.
P. Gylys: nėra straipsnio, kuris visam gyvenimui uždraustų dalyvauti politikoje
Komentuodamas Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadas, Seimo narys Povilas Gylys sakė:
,,Praėjo 10 metų ir mes šitos garsiosios prezidento Rolando Pakso epopėjos niekaip negalime pabaigti, nors net aukščiausios teisinės institucijos tarptautiniu mastu mus primygtinai ragina tai daryti. Kodėl mes to nedarom iki šiol ir kaip tai galėjo atsitikti?”.
Priminęs, kad Aukščiausiasis teismas du iš trijų kaltinimų R. Paksui panaikino, jis tęsė: ,,Baudžiamasis pagrindas konstitucinei atsakomybei dėl dviejų kaltinimų išnyko. Liko trečias – garsusis pilietybės suteikimas ponui Borisovui. (…) Svarbiausia yra tai, kad mūsų visuomenė, mūsų teisinės intitucijos, politikai, politologai kažkaip nesusiruošia paskaityti Konstitucijos 85 straipsnio. 10 metų aukščiausi teisininkai nematė 85 Konstitucijos straipsnio. Ten aiškiai pasakyta, kad prezidentas turi teisę pasirašyti dekretus ir kontrsignuoja tą dekretą arba ministras pirmininkas arba ministras, atsakingas už atitinkamą sritį. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. Noriu paklausti, kaip mes galėjome nepamatyti šito Konstitucijos straipsnio? Atsakomybė tenka ne prezidentui, o kontrsignavusiam – tam žmogui, kuris atsakingas už tą sritį. Ką tai reiškia? Kad šiandien, jeigu mes būtume teisinė valstybė, nebūtų teisinio pagrindo nė vienam iš tų trijų kaltinimų. Kas lieka? Lieka politika. Reiškia tai buvo, drįstu teigti, aš taip manau, politiniai sprendimai”, – sakė P. Gylys.
,,Kai buvo apkalta, niekas nekalbėjo apie tai, kad prezidentui R.Paksui netekus savo pozicijos, jam bus uždrausta dalyvauti rinkimuose. Teisininkai rašo: ,,Niekur nebuvo tokios teisinės nuostatos, kad tai kartu ir draudimas”. Konstitucijoje tokio straipsnio neieškokit. Nėra tokio straipsnio, kuris visam gyvenimui uždraustų dalyvauti politikoje po apkaltos. Po to buvo priimti du įstatymai, kurie pradžioj 5 metams uždraudė dalyvauti rinkimuose, po to visam gyvenimui. Bet galioja net man, vargšui ekonomistui, žinomas principas, kad teisė neveikia atgal. Yra kitas teisės principas, kad ta institucija, kuri priėmė sprendimą, turi teisę jį peržiūrėti, paaiškėjus naujiems argumentams arba aplinkybėms. (…) Mes apsimetam, kad negalime peržiūrėti”, – tęsė jis. Politikas pridūrė pritariantis Laikinosios komisijos narių nuomonei, kad Seimas gali peržiūrėti savo sprendimą, ,,kaip ir gali daryti pakeitimus Statute arba Konstitucijoje, jeigu mano, kad tai padės tokių įvykių prevencijai”.
Spaudos konferencijoje P. Gylys svarstė, ką reikėtų padaryti, kad būtų užkirstas kelias atvejams, ir sakė, kad Laikinoji komisija ,,dabar estafetę perduodame Seimui, tikiuosi, kad Seimas konstruktyviai, be išankstinio nusiteikimo, nebijodamas, kad bus suteptas Seimo munduras, priims tinkamus sprendimus”.
P.Gylys pabrėžė, kad labai svarbus tarptautinis aspektas. ,,Europos bendrija sako, jūs turite pataisyti padėtį. Ir diplomatai sako, kad mes negalime mokyti kitų valstybių teisės viršenybės principo, demokratijos, jeigu patys nesugebame susitvarkyti su gana paprastu klausimu: teisės nėra, liko priimti politinisu sprendimus. Todėl ir teisinės institucijos turi nustoti politikuoti, o politinės greupuotės neturi išnaudoti teisės savo politiniams tikslams įgyvendinti”, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Laikinosios tyrimo komisijos nutarime pažymėta, kad reikia sureglamentuoti situaciją ir įrašyti, kas tokiais atvejais turėtų būti daroma ir kokie apribojimai taikomi: ,,Jeigu įvyko apkalta, tai Seimas apasispręs – 5, 10 metų ar iki gyvenimo pabaigos, priklausomai nuo bylos, yra taikomos tokios sankcijos, dabar tokių sankcijų nenumato. Aš manau, kad tai yra Seimo apsisprendimas, čia matyt reikia ir politinio sutarimo. O kitas (dalykas) – Seimas turi galimybę peržiūrėti savo sprendimą, kitaip sakant grįžti prie prezidento R. Pakso bylos.
- - - - - - -
Seimo laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo siūlo peržiūrėti jo apkaltą.
„Mes gana aiškiai sakom, kad šiandien R.Pakso apkalta yra visiškai laužta iš piršto ir visi kaltinimai, kurie buvo konstatuoti laikinosios komisijos, atmesti“, - pr spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė išvadas pristatęs komisijos pirmininkas„tvarkietis“ Kęstas Komskis.
Komisija savo išvadose tvirtina, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.
Pasak komisijos, šios aplinkybės „įrodo, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens R.Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.
„Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, - rašoma trečiadienį patvirtintose komisijos išvadose.
Komisijos įsitikinimu, Seimas yra Konstitucijos įgaliotas apkaltos vykdymo pagrindinis subjektas, ir „todėl turi kompetenciją ne tik pradėti apkaltą,bet ir peržiūrėti jau įvykusią apkaltą“.
Priimti sprendimus, kurie leistų R.Paksui kandidatuoti rinkimuose, Seimas patvirtindamas išvadas įsipareigotų iki 2015 metų sausio 31 dienos.
Komisija Seimo statutą siūlo papildyti atskiru straipsniu, kaip būtų reglamentuojamas apkaltos peržiūros procesas. Taip pat konstatuojama, kad „tokio sprendimo priėmimui net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia,kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“.
Išvadose viena iš galimybių įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl R.Pakso nurodomos ir Konstitucijos pataisos.
Taip pat komisija savo išvadose teigia, kad „esama požymių, jog kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galimai yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, tad „Seimas kaip įstatymų leidėjas turi persvarstyti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas ir teisės aktais iš naujo apibrėžti šios institucijos vietą valstybės valdžios sistemoje“.
Seime pavasarį darbą pradėjusi komisija turi išaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Strasbūro teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
Seime svarstyta pataisa numatė galimybę po apkaltos kandidatuoti tiek į prezidentus, tiek į Seimą. Opoziciniai konservatoriai ir liberalai laikosi pozicijos, jog įgyvendinant EŽTT sprendimą R.Paksui galima sudaryti galimybes kandidatuoti į parlamentą, bet ne valstybės vadovus.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
