Nori nenori, tačiau mažametę Luisą Rinau teks kuo greičiau grąžinti į Vokietiją jos tėvui Michaeliui. O vien už tai, kad to nebuvo padaryta anksčiau, Lietuvai gresia didžiulės baudos, kurios gultų ant mokesčių mokėtojų pečių, rašo „Respublika“.
Tokios išvados, pasak M.Rinau advokatės Dalios Foigt, peršasi po Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimo.
Sprendimas – privalomas
Praėjusią savaitę ETT nutarė, jog Vokietijos teismo sprendimas, kad L.Rinau turi būti grąžinta teisėtam jos globėjui tėvui M.Rinau, yra galiojantis ir turi būti nedelsiant vykdomas Lietuvoje.
D.Foigt žodžiais, ETT sprendimas įpareigoja Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) pripažinti Vokietijos teismo sprendimą ir priimti nutartį, kuria būtų nurodoma L.Rinau nedelsiant grąžinti tėvui.
D.Foigt priminė, jog įstodama į ES Lietuva įsipareigojo laikytis ES teisės. Ji yra Lietuvos nacionalinės teisės dalis, dar daugiau - yra viršesnė nei nacionalinė teisė. „Tai reiškia, kad LAT neturi teisės nevykdyti ETT verdikto“, - aiškino advokatė.
Jos žodžiais, Luisą tėvui reikėjo skubiai grąžinti beveik prieš dvejus metus. “Pagal Europos reglamentą ji turėjo būti grąžinta per šešias savaites nuo tada, kai tėvas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tai yra 2006 metų spalio 30 dienos“, - tvirtino D.Foigt.
Valstybei gresia teismas
Advokato padėjėjas Jonas Kiauleikis sakė, jog ETT sprendimas gali labai skaudžiai smogti pačiai Lietuvai. L.Rinau byla aktyviai besidomėjusi Europos Komisija (EK) jau kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę su klausimu, kodėl nebuvo vykdomas sprendimas grąžinti Luisą.
Kad kreipimasis gautas, „Respublikai“ vakar patvirtino Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Kęstutis Saldžiūnas. Jo žodžiais, šiuo metu rengiami atsakymai.
„Valstybė per du mėnesius turi pateikti atsakymus. Tada EK sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į ETT su ieškiniu prieš valstybę. Jei taip, valstybei gresia didžiulės baudos“, - sakė J.Kiauleikis. Jo nuomone, galimybė, kad EK nuspręs kreiptis į teismą - labai reali.
ETT, skirdamas baudą, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, sunkumą, valstybės galimybes ją sumokėti. „Baudos paprastai svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų, bet gali siekti ir keliasdešimt milijonų eurų“, - teigė advokato padėjėjas.
Pavyzdys - EK byla prieš Prancūziją. ETT šiai šaliai skyrė nekintamą 20 mln. eurų baudą ir dar 57 mln. eurų baudą už kiekvieną pažeidimo pusmetį. Tiesa, bylos aplinkybės buvo visiškai kitokios.
Pasigedo motinos aktyvumo
Nuskriausti Lietuvą gali ir pats M.Rinau. Jis gali kreiptis į Europos žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Pasak J.Kiauleikio, neabejotina, kad šią bylą Lietuvą pralaimėtų, mat Strasbūras be išlygų laiko, jog valstybės, nevykdančios sprendimų dėl vaiko grąžinimo, pažeidžia Konvenciją dėl pagarbos asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui.
Be to, M.Rinau galėtų kreiptis ir į teisėsaugininkus - kad šie iškeltų bylą I.Rinau dėl vaiko pagrobimo. Jo advokatų teigimu, bent jau to vyras daryti neketina.
D.Foigt pabrėžė: jei Luisa vis dėlto nebūtų grąžinta tėvui, būtų sukurtas pavojingas precedentas, kai nevykdomi galutiniai sprendimai. „Tai reikštų, kad didelio visuomenės dėmesio sulaukę procesai Lietuvos teismuose yra nepajėgūs atsilaikyti prieš suinteresuotų asmenų spaudimą“, - tvirtino advokatė. Be to, pasak jos, nukentėtų visi tėvai, kurių vaikai ateityje gali būti neteisėtai išvežti iš Lietuvos.
D.Foigt akcentavo, kad I.Rinau, kuri ETT verdiktą pavadino ne savo, o Lietuvos pralaimėjimu, dėl vaiko globos teisių galėjo aktyviau kovoti Vokietijos teismuose. Esą tuomet greičiausiai šią bylą ji būtų laimėjusi, nes Vokietijoje yra tik vienetiniai atvejai, kai vaiko globa patikima tėvui.
LAT, šiuo metu nagrinėjantis dvi Luisos bylas - dėl jos perdavimo ir dėl proceso atnaujinimo, - sprendimus turėtų paskelbti kitą mėnesį.
Mini interviu
„Tikiuosi, kad Inga susiprotės“
- Ką manote apie Liuksemburgo teismo sprendimą? - vakar paklausė „Respublika“ Michaelio Rinau.
- Žinoma, esu patenkintas teigiamu Liuksemburgo teismo sprendimu ir kad teismas apskritai dirba taip sparčiai ir kad po tokių ilgų kovų pagaliau nuspręsta, kad mano vaikas grįš pas mane.
- Kai jūsų dukra grįš į Vokietiją, ar nesudarysite kliūčių motinai lankyti vaiką?
- Žinoma, ne, aš jau esu sakęs, kad Inga tikrai galės lankyti Luisą, aš net noriu, kad Inga lankytų dukrą. Dabar Luisa negali pamatyti tėčio, o aš noriu, kad mūsų dukra galėtų bendrauti su abiem tėvais.
- Ar neketinate kreiptis į Strasbūrą?
- Tikrai neketinu.
- Ką manote apie savo žmonos elgesį?
- Aišku, kad situacija yra liūdna. Tikiuosi, Inga pagaliau susiprotės ir sutiks su Liuksemburgo teismo sprendimu.
- Jūsų dukra Lietuvoje buvo gana ilgą laiką. Ar nemanote, kad jai bus sunku adaptuotis Vokietijoje?
- Luisai bus sunku, bet tikiuosi, kad Inga bendraus su dukra, kad mergaitei būtų lengviau. Norėčiau, kad ir Inga atvyktų gyventi į Vokietiją, kad galėtų kuo dažniau lankyti dukrą. Vis dėlto manau, kad Vokietijoje Luisa gaus geresnį gyvenimo pagrindą. šiuo metu bus sunku, tačiau ateityje jos gyvenimas Vokietijoje tikrai bus geresnis. Ir iki šiol aš bandžiau bendrauti su dukra: skambinau, bendravau internetu, lankiau per Naujuosius metus.
„Kovosime toliau“
- Kaip vertinate Liuksemburgo teismo sprendimą? - vakar paklausė „Respublika“ Ingos Rinau.
- Apmaudu, bet kitokio sprendimo ir negalėjau tikėtis, nes Lietuvos atstovas teisme mano poziciją gynė tik iš dalies. Tokios senos demokratijos šalys kaip Anglija, Prancūzija, Nyderlandai visiškai gynė mano poziciją. Luisa Lietuvoje gyvena jau didesnę savo gyvenimo dalį, o šeimą suvokia kaip mamą ir brolį, kaip dabar galima vaikutį atskirti ir išvežti - juk tai nei protu, nei širdimi nesuvokiama.
- Kokių veiksmų ketinate imtis toliau?
- Aš neįsivaizduoju, kaip mano vaikiuką galima išplėšti iš šeimos. Juk norima išskirti brolį ir sesę - kaip galima mergaitę kaip daiktą perkelti į kitą šalį? Liuksemburgo teismas tiesiog išaiškino procedūrinius klausimus, kad grąžinimo procesas turi būti vykdomas, bet vykdymas vyks Lietuvoje pagal Lietuvoje galiojančias procedūras ir nuostatas. Vykdant taip pat reikia atsižvelgti į viską: į pasikeitusias aplinkybes, į vaiko interesus, todėl šioje stadijoje kovosime toliau.
- Jei mergaitė bus grąžinta į Vokietiją, ar neketinate ir pati ten kraustytis?
- Aš turiu psichiškai neįgalų sūnų, kuris ten nepritapo, todėl turėjome grįžti į Lietuvą - kas juo čia pasirūpintų, jei aš vykčiau į Vokietiją?
Tomas Beržinskas,
Agnė Vaitasiūtė
