Šiandien sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, kartais pritrūksta vienybės, o politikai neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškelia aukščiau paprastų žmonių lūkesčių, Seime minint Laisvės gynėjų dieną teigė parlamento vadovė Loreta Graužinienė.
„Deja, šiandien, sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, pripažinkime, vienybės kartais pritrūksta. Mes, politikai, neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškeliame aukščiau to, kas svarbu paprastiems Lietuvos žmonėms", – per iškilmingą minėjimą sakė Seimo vadovė.
Ji pabrėžė, kad laisvė nėra įteikta dovana, visi yra atsakingi už savo sprendimus tiek prieš save, tiek prieš aplinkinius ir valstybę.
„Nuo kiekvieno iš mūsų vidinių nuostatų priklauso, kokia yra ir bus Lietuva. Nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas, nei ministras pirmininkas Lietuvos nepakeis (...). Kartais norime greito sprendimo, tačiau kelias, vedantis į teisingesnę visuomenę, yra sudėtingas ir ilgas. Kad pasikeistume, gal prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Turime susitelkti bendram tikslui, siekti geresnio, doresnio gyvenimo, gerbdami ir mylėdami vienas kitą. Mes visi norime to paties – gyventi laimingai, įgyvendinti savo troškimus, ir tam reikia vienybės. Tai pirmiausia taikytina politikams, kurie yra išrinkti tarnauti Tautai", – kalbėjo L.Graužinienė.
Anot jos, valstybė gyvuoja tarsi didelė šeima, bet „dalis mūsų šeimos narių Sausio 13-ąją mini ne Lietuvoje".
„Po dalelytę Lietuvos yra Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Australijoje ir daugelyje kitų šalių. Tai nėra vien paprasta emigracija, tai yra Tautos išsibarstymas arba dar daugiau – jos dalies praradimas", – sakė Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje neturi nustoti rūpėti šis išsibarstymas, nes tai gresia tautos dalies praradimu. Politikė ragino liudininkus pasakoti apie Sausio 13-osios įvykius, kad žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas būtų perduodamas iš kartos į kartą.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
