„Situacija, kuri yra Estijoje ir Latvijoje, yra visiškai kitokia. Mes nuo pat pradžių pasirinkome savo galimybę ir tapome Lietuvos piliečiais, ir nuo to prasidėjo visa mūsų istorija. Savo teises mes bandome teisėtais būdais užtikrinti, turime problemų, be abejo, ir švietime, ir socialiniam gyvenime, bet pasakyti, kad mes skiriamės nuo visų kitų piliečių - Konstitucijos nuostatose niekur nepasakyta, kad mes turime būti skriaudžiami. Mūsų situacija tikrai kitokia, ir apibendrinti negalima“, - žurnalistams Seime antradienį sakė L.Dmitrijeva.
Atgavusi nepriklausomybę Lietuva suteikė pilietybę visiems gyventojams, todėl šalyje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, nėra rusakalbių, neturinčių šalies pilietybės. Latvijos ir Estijos rusakalbiai turi pereiti natūralizacijos procesą.
Už žmogaus teises atsakingas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kostantinas Dolgovas Latvijos, Lietuvos ir Estijos rusų bendruomenių atstovų konferencijoje pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi reaguoti „į grubius Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus“.
Klausiama, ar jos matymu Lietuvoje pažeidžiamos rusakalbių teisės, Rusų sąjungos atstovė L.Dmitrijeva atsakė, kad „skurdas neturi tautybės“.
„Man atrodo, skurdas, bedarbystė neturi tautybės, ir mes visi turime su tuo kovoti. Ir rusai išvažiuoja, ir lietuviai išvažiuoja, emigruoja, va kur yra didelė problema, į kurią mes turime atkreipti dėmesį, tos problemos visiems yra vienodos“, - kalbėjo L.Dmitrijeva.
Seimo Nacionalinio sauguo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas sako, jog tokie pareiškimai kelia susirūpinimą ir reikalingas bendras visų trijų valstybių atsakas.
„Tas pasisakymas yra žmogaus, kuris dirba Rusijos URM ir atsakingas už žmogaus teises, demokratijos laisvių įgyvendinimą, ir tas jo pasisakymas nėra vien jo asmeninė nuomonė. Tas sakinys, kad mes nesustosime, nesitaikstysime, akivaizdu, kad galima ir grasinimo formą įžiūrėti šitame reikale. Aš manau, kad visada pradžioje būna žodis, o šie žodžiai kartojami ir kartojami, tai ne pirmas kartas, o po to tie žodžiai virsta veiksmais“, - žurnalistams Seime sakė A.Paulauskas.
Pasak NSGK vadovo, nors Lietuva atskirai ir neminima, vėliau pereinama prie Baltijos valstybių apibrėžties. „Formaliai Lietuva neminia, minima Estija, Latvija, bet po to pereinama prie „pabaltijo“, tai apima tris valstybes. Manau, turėtų būti kartu reakcija visų trijų valstybių, duoti atkirtį tokiam pareiškimui, kad rusakalbių teisės yra gerbiamos, saugomos, užtikrinamos, ir kitos šalies valdžiai tikrai jų ginti nereikia, ir mes neleisime kištis į mūsų suverenios valstybės reikalus“, - pabrėžė NSGK vadovas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
