Galimybė vienerius metus nuo veiklos pradžios nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, galioja tiems gyventojams, kurie po 2018 sausio 1 d. pradėjo pirmą savo savarankišką veiklą – įkurė pirmą savo individualią įmonę, pirmą kartą pasiimė individualios veiklos pažymą ar pirmą verslo liudijimą.
„Atostogos“ taikomos metu nuo savarankiškos veiklos pradžios. Teisė į tokias „atostogas“ suteikiama automatiškai.
Nuo šių metų pradžios siūloma lengvata jau pasinaudojo 8300 žmonių.
„Siekiama paskatinti žmones drąsiau imtis savarankiškos veiklos, lengviau įsibėgėti, sumažinti jiems įmokų naštą. „Sodra“ tokiems savarankišką veiklą pradėjusiems vykdyti gyventojams, kurie atitinka kriterijus, automatiškai neskaičiuoja įmokų. Lengvata nuo metų pradžios pradėjo naudotis jau 8300 žmonių. Tačiau tikrus skaičius pamatysime kitąmet, nes galbūt dalis jų, deklaravę pajamas, įmokas sumokės,” - tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Negaus išmokų
Dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad atleidžiamas žmogus nuo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų, susirgęs ar susilaukęs vaikų negautų jokių išmokų, taip pat jam tais metais nebūtų skaičiuojamas darbo stažas senatvės pensijai.
„Naudojantis įmokų „atostogomis“, ir šių įmokų nemokant, už tuos metus savarankiškai dirbantys gyventojai negaus socialinio draudimo išmokų – nebus skiriama ligos išmoka susirgus, nebus mokamos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos susilaukus vaikų, taip pat nekaupiamas stažas pensijai,“ - sako S. Jarmalis.
„Atostogų“ nuo mokesčių lengvata pasinaudoję asmenys, vis tiek turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas bei visas priklausančias įmokas už samdomus darbuotojus.
Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos, nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo.
„Atostogos" leidžia taupyti
Všį „Versli Lietuva“ atstovas Gytis Morkūnas sako, kad šios lengvatos aktualios ir naudingos tiems, kurie dirba samdomą darbą ir kartu papildomai užsidirba, vykdydami individualią veiklą. Pagal darbo sutartį dirbantis žmogus nerizikuoja socialinėmis garantijomis, nes įmokas už jį sumoka darbdavys. Tad „atostogos“ individualioje veikloje leidžia jam taupyti.
„O gal aš neturiu darbo ir noriu imtis verslo. Tad tuo laikotarpiu, kai pradėsiu verslą, pasinaudojęs mokestine lengvata, aš nebūsiu draustas, negausiu išmokų, bet aš būsiu toje pačioje situacijoje kaip ir buvau, kai neturėjau darbo. Tad rizika nėra didelė,“ - dėstė VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas.
Anot pašnekovo, pradedantiems savo verslą pati sunkiausia būna pradžia. Todėl labai svarbu, turėti galimybę pasirinkti ir prisiimant atsakomybę už savo verslą, pasinaudoti galimybe ir nemokėti kai kurių mokesčių.
„Mokesčius reiktų skirstyti į dvi pagrindines dalis. Viena jų – socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiai. Jie pakankamai dideli ir kone tokie patys, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Kita mokesčių dalis – pajamų mokestis. Jis mokamas tik nuo uždirbto pelno, pagal tam tikras taisykles. Tad pradedantiesiems verslininkams skausmingiausi yra būtent tos pirmos dalies – socialinio draudimo mokesčiai.
Kadangi didelio pelno pradžioje nėra, tai nėra skausminga susimokėti ir pajamų mokestį. Jei turi jau pelno, tai yra iš ko susimokėti ir tuos mokesčius. Bet kai pelno neturi arba veikla nuostolinga, o tau vis tiek reikia sumokėti dar ir socialinio draudimo įmokas, ir su darbo santykiais susijusiais mokesčius, ir dar pelno mokestį – tada pradžia sudėtinga. Tad „Sodros“ siūloma mokesčių „atostogų“ galimybė yra geras palengvinimas,“ - mano G. Morkūnas.
Lengvata tampa našta mokesčių mokėtojams
Tačiau vadinamosiomis „atostogomis“ pasinaudoję pradedantieji verslininkai tampa kitų dirbančiųjų našta.
„Trumpuoju laikotarpiu, tuos vienerius metus, galima sakyti, mažiau mokesčių pajamų bus surenkama į valstybės biudžetą ir tie pradedantieji verslininkai tampa šiokia tokia našta kitiems, mokantiems mokesčius.
Bet kita vertus, jeigu žiūrėtume į ilgą laikotarpį, tikimybė, kad tai išsivystys į didesnį verslą yra didesnė, kai jiems pradžioje sudaromos geresnės sąlygos. O tai visai visuomenei naudinga. Turint minty, kad jau dabar vienas dirbantysis turi didėjantį išlaikytinių skaičių, pirmiausia senatvės pensininkų, tad tikimybė, kad tų dirbančiųjų sėkmingai padaugės yra verta tos rizikos, trumpuoju laikotarpiu, kai jie yra atleidžiami nuo tam tikrų mokesčių,“ - įsitikinęs G. Morkūnas.
Tačiau pašnekovas jauniesiems verslininkams pataria nerizikuoti, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokėti.
„Jeigu tu esi verslininkas, tai reikia pasižiūrėti iš ko susideda tas socialinis draudimas, kurio neteksi pasinaudojęs „atostogomis“. Tau nesiskaičiuos senatvės pensija, motinystės išmokos, nesiskaičiuos darbo stažas. Bet tu eidamas verslininko keliu gali prisiimti šią riziką. Nes ką dabar investuoji į pensiją, gali investuoti į verslą ir galbūt ateityje uždirbsi tiek, kad net nereikės tos pensijos.
Verslininkas prisiimdamas savo verslo riziką, tarsi pasirenka nemokėti tų mokesčių ir būti nedraustas. Tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti, todėl bent sveikatos draudimą, kuris palyginus nėra brangus, rekomenduotina susimokėti,“ - sako G. Morkūnas.
