„Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.
Šiandien Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. Neturiu jo kaip kitaip pavadinti, kaip tik „skausmingų pagirių biudžetu“. Su rinkimais baigėsi pusmetis nekontroliuojamo ir dažnai neracionalaus pinigų švaistymo, „puota maro metu“ baigėsi, baigėsi ir Lietuvos istorijoje vienos valdančios partijos brangiausia (už valstybės pinigus) rinkimų kampanija. Atėjo pirmadienis ir prasideda skausmingos pagirios“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
Pasak jo, aišku, kad nuo tokių pagirių galvą skaudės jau ne Sauliui Skverneliui, o naujam Vyriausybės vadovui, ar vadovei.
„Tačiau Finansų ministerijos sudėlioti skaičiai yra nenuginčijami – pagirios yra toks dalykas, kad jų negali išvengti ir jų pasekmių negali pakeisti – kiek nesistengsi, kiek tablečių negersi, galvą vis tiek skaudės.
Šis tekstas nėra skirtas vien tam, kad kritikuočiau valdančiųjų veiksmus pandemijos laikotarpiu. Pandemijos metu valdžia drąsiai skolinosi ir beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis į visas puses – kai kur tai buvo reikalinga tam, kad padėtų verslui atlaikyti karantiną, kai kur tai buvo gryna rinkimų kampanija – kaip kad gavosi su priešrinkiminėmis vienkartinėmis išmokomis.
Visi galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika neblogai atlaikė pirmąją pandemijos bangą. Tačiau lieka neaišku, ar tai įvyko labiau dėka mūsų pačių ekonomikos gyvybingumo, ar dėl to, kad valdžia beatodairiškai švaistėsi pasiskolintomis lėšomis, kurias kažkam kažkada vis tiek reikės grąžinti.
Esminis klausimas, į kurį kol kas neturime atsakymo – ar tikrai reikėjo tiek daug išlaidauti, tiek daug skolintis ir tiek daug didinti šių metų deficitą, nes, mano įsitikinimu, mūsų ekonomika pati parodė savo didesnį gyvybingumą, nei kas nors sugebėjo iš anksto suprognozuoti. Tai svarbus klausimas, bet jį tenka palikti ateities ekspertinėms analizėms. Ne parlamentiniams tyrimams, bet tikrų ekspertų analizėms, nes kiekviena krizė ir jos suvaldymas (net ir prastas) yra gera pamoka ateičiai“, – teigė A. Kubilius.
Kubilius: kiek skausmingos bus šios pagirios?
Pasak A. Kubiliaus, esminis klausimas: kiek skausmingos bus šios pagirios?
„Visų pirma reikia įsidėmėti keletą skaičių, kuriuos Vyriausybė pagaliau atskleidė patvirtindama 2021 metų biudžetą. Iki šiol Vyriausybė, nors ir vienašališkai bei nekonstituciškai didino įvairias išlaidas, bet vengė tai įrašyti į šių metų biudžetą, todėl kai kurie šių metų skaičiai, apie kuriuos galėjome tik spėlioti, tik dabar paaiškėjo.
O tie skaičiai yra iškalbingi: pagaliau sužinojome, kad šiais metais valstybės skola nuo maždaug 35 proc. BVP (2019 metais) užaugo iki 45.6 proc., o 2021 metais užaugs iki 50.3 proc. Ir tai jau yra neišvengiamas procesas, nes biudžeto deficitas šiais metais yra užaugęs net iki 8.8 proc., o kitais metais Vyriausybė planuoja jo sumažinimą net iki 5 proc. Deficitas yra toks reikalas, kai išlaidos viršija gautas pajamas, o tą skirtumą tenka finansuoti skolintomis lėšomis. Todėl kitais metais Vyriausybei numačius 5 proc. deficitą, tenka numatyti ir skolos augimą.
Ar galima planuoti kokią nors kitokią ateitį, gavus tokį paveldą? Deja, tenka pasakyti, kad tai yra praktiškai neįmanoma. Pagirios vis tiek būna skausmingos. Reikia pastebėti, kad šios Vyriausybės suplanuotas 2021 metų deficito mažinimas nuo beveik 9 proc. iki 5 proc. reiškia pakankamai žiaurų „diržų suveržimą“.
Iš savo asmeninių prisiminimų galiu pasakyti, kad 2008-2012 metų krizės laikotarpiu mūsų pastangos per metus sumažinti deficitą vidutiniškai 3 proc. būdavo labai skausmingos ir žmonėms, ir patiems politikams. Todėl šios valdžios suplanuotas biudžetas yra ne tik „skausmingų pagirių“ biudžetas, bet ir toks biudžetas, kurį ši valdžia suplanavo būsimoms valdžioms pati žinodama, kad jai po pralaimėtų rinkimų tokio biudžeto nebereikės įgyvendinti.
Ar galima deficitą sumažinti neskausmingai? Galima, bet tik tuo atveju, jeigu biudžeto pajamos stebuklingai padidės ir skirtumas tarp pajamų ir išlaidų staiga sumažės. Bet kaip žinote, stebuklai atsitinka tik pasakose. Galima ir kitu būdu – staiga stebuklingai ir radikaliai sumažinant valstybės išlaidas po to, kai buvusios Vyriausybės jos buvo dosniai padidintos. Iš patirties galiu pasakyti, kad tokie stebuklai taip pat labai sunkiai įvyksta realiame gyvenime“, – teigė A. Kubilius.
„Tik dėl to šis verslas išliko gyvas“
Anot buvusio konservatorių vadovo, galima spėti, kad kitų metų deficitas susidaro ir todėl, kad šiais metais Vyriausybė labai dosniai didelei daliai ekonomikos leido naudotis brangiai valstybei kainavusia „dirbtinio kvėpavimo“ ar „plaučių ventiliavimo“ sistema.
„Tik dėl to šis verslas išliko gyvas. Tai yra gerai. Tačiau kyla klausimas, ar Vyriausybės suplanuotas deficito mažinimas beveik 4 proc. reiškia ir tai, kad tokiam verslui jau bus atjungta „dirbtinio kvėpavimo“ sistema? Ir tada kyla natūralus klausimas – ar visas toks verslas jau yra pasirengęs „dirbtinio kvėpavimo“ atjungimui? Ar nebus taip, kad tas, kas „dirbtinio kvėpavimo“ palaikomas atrodė visai gyvybingas, atjungus išorinę paramą numirs greičiau nei bus sugebėta atrasti jam kitokią paramą.
Lygiai taip pat iškyla natūralus klausimas – o ar galima toliau pratęsti tą pačią „plaučių ventiliavimo“ procedūrą dar ilgesniam laikui, tai yra ar dar yra sukauptų tam reikalingų „deguonies“ atsargų, ar per šį pusmetį viskas jau buvo praskolinta. Ilgam laikui ir nelabai išmintingai. O kas bus jeigu antroji pandemijos banga bus tokia skausminga, kad vėl teks įvesti karantiną? Nuo tokių klausimų, į kuriuos nėra aiškių ir paguodžiančių atsakymų, pagirios pasidaro tik dar skausmingesnės.
Dar blogiau nei skausmingos pagirios yra ir tai, kad praeita valdžia, atrodo, sugebėjo „pragerti“ ir mūsų visų ilgalaikę ateitį. Kitokią ateitį: su modernizuota, skaitmenizuota, inovatyvia ekonomika. Nes, kaip reikalauja Europos Sąjunga, kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė šiomis dienomis Europos Komisijai privalo pateikti ne tik kitų metų biudžeto projektą, bet ir projektą plano kaip Lietuvoje bus panaudotos ES sukurto Atsigavimo Fondo lėšos. Verta priminti, kad Lietuva iš šio Fondo tikisi sulaukti iki 6.3 mlrd. eurų, iš kurių net 2.4 mlrd. eurų bus gauta kaip negrąžinami grantai.
Europos Sąjunga tikisi, kad šios lėšos visose šalyse bus panaudotos išmintingai ir atsakingai, deja, kaip tokį planą rengė Vyriausybė galima tik spėlioti, nes Lietuvoje jokių viešų diskusijų apie šių unikalių galimybių panaudojimą nebuvo. Vyriausybė į visus klausimus apie būsimas investicijas atsako, nurodydama į taip vadinamą „Ekonomikos ateities DNR planą“, kuriame vienintelis vertingas dalykas yra moderniai skambantis pavadinimas. Bet turinys yra visiškai nemodernus ir nestrateginis.
Vyriausybė numato, kad kitais metais iš šio Fondo bus gauta ir panaudota net 811.1 mln. eurų. Tai yra net trečdalis iš ES Atsigavimo Fondo Lietuvai negrąžinamais grantais skirtų lėšų. Todėl šiuose reikaluose Vyriausybės parengtas planas yra ypatingos strateginės svarbos: arba tas netikėtai Lietuvai atitekusias lėšas pagaliau panaudosime išmintingai ir apgalvotai, arba bus kaip visada: „norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada“.
Mano įsitikinimu, naujai Vyriausybei biudžeto reikaluose tai bus svarbiausias rūpestis – kaip skubiai, iki kitų metų plačiai diskutuojant parengti tikrai strateginį šių Atsigavimo Fondo milijardų tinkamą investavimo planą, kad Lietuva šią unikalią galimybę išnaudotų tikriems proveržiams. Bent keliose srityse“, – skelbė A. Kubilius.
Pasak jo, visi kiti biudžeto reikalai bus sunkiai pakeičiami ir pagiringai skausmingi.
„Naujai valdžiai ir visai Lietuvai linkėčiau šias buvusiųjų paliktas pagirias pergyventi mažiausiai skausmingai.
Ir nesusigundyti nuo skausmingų pagirių gydytis tuo pačiu, nuo ko dabar esame ištikti skausmingų išlaidavimo pasekmių. Todėl būsimai Vyriausybei linkėčiau nedelsiant pakeisti biudžeto taisykles, kad net ir pandemijos antros bangos atveju nebekiltų jokių pagundos be Seimo pritarimo ir biudžeto keitimo taškytis milijonais ir milijardais į kairę ir dešinę. Net ir tebesitęsiančios ekstremalios padėties atveju.
O valstiečiams linkėčiau neužmiršti, kad tai jų Vyriausybė suplanavo tokį drastiško diržų veržimo biudžetą. Ir šių metų pabaigoje už jį vis tiek teks balsuoti, net ir tuo atveju, jei valstiečiai pelnytai liks tik opozicijoje“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
Skvernelis: kitų metų biudžeto projektas yra tvarus
Vyriausybės trečiadienį patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, yra tvarus, teigia premjeras Saulius Skvernelis.
„Mes (su deficitu – BNS) užsimojome pagal situaciją, kurią realiai turime šiemet. Matome, kokios yra makroekonominės prognozės. Numatyta deficito mažinimo strategija per artimiausius trejus metus, tai situacija, manau, reali, jei matome, kad mūsų prognozuojamas BVP kitais metais turėtų augti virš 3 proc.“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
„Situacija, manau, tikrai yra tvari. Skolos aptarnavimo kaštai yra iš esmės juokingai maži (...) Tikrai bus tvarus biudžetas, socialiai atsakingas“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, netgi su priverstiniu pasiskolinimu šiemet skolos administravimo kaštai mažės.
„Tai yra tvarios paskolos, keliolikai metų su neigiamomis, arba vidutinėmis 0,4 proc. palūkanomis“, – teigė premjeras.
S. Skvernelis pabrėžė, kad biudžete nėra numatytas perteklinis išlaidavimas.
„Iš esmės mes vykdome tai, kas numatyta įstatymuose. Tikrai negalima atsisakyti ilgalaikių priemonių, bet tikrai nėra taip, kad dar paišlaidaukime“, – sakė ministras pirmininkas.
Šių metų valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – gali siekti 8,8 proc. BVP. Skylė biudžete susidarė dėl papildomų valdžios išlaidų, siekiant sumažinti koronaviruso krizės žalą, ir dėl sumažėjusių pajamų susitraukus ekonomikai.
Pagal finansų ministro pristatytą planą, 2022 metais deficitas turėtų sumažėti iki 2,7 proc. BVP, o 2023 metais – iki 1,6 proc. BVP.
Šiais metais valstybė didino išlaidas dėl koronaviruso, bet biudžeti pajamos ir išlaidos nebuvo peržiūrėtos.
Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį sakė, kad kitų metų biudžetas bus panašus kaip šių metų faktinė situacija.
Žiūrėkite TV3 Žinių reportaže, kiek kitąmet gali didėti minimali alga bei atlyginimai:
