Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatos, kuriomis buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kuria sumažinta valstybinių pensijų maksimalaus dydžio riba, prieštarauja Konstitucijai. Taip nusprendė nutarimą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Šioje byloje Konstitucinis Teismas rėmėsi iki šios bylos suformuota konstitucine doktrina, kurioje yra atskleisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai, kurių privalu laikytis koreguojant pensijų teisinį reguliavimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Nutarime pažymėta, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijai neprieštaravo Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad perskaičiuojant senatvės pensijas jos sumažinamos, nes tai nustatant buvo atsižvelgta į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, laikytasi konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų, sumažintų senatvės pensijų mokėjimas nustatytas laikinai, be to, numačius susidariusių praradimų kompensavimą. Nusprendęs, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijai neprieštarauja ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 146 punktas, pagal kurį minėtos įstatymo nuostatos įgyvendintos.
Konstitucijai neprieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.
Neprieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad dirbantiems pensininkams neišmokėta senatvės pensijos dalies suma jiems išmokama 2008–2012 m., o ne 2010 m., taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3 punktas, pagal kurį šios įstatymo nuostatos įgyvendinamos.
Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas gaunantiems asmenims, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nors iš esmės tapačioje padėtyje buvusiems asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensininkams), buvo nustatyta Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo išimtis.
Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Tai taikytina ir valstybinėms pensijoms.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių ir mokslininkų valstybines pensijas, taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu, kuriuo sumažinta valstybinių pensijų maksimalaus dydžio riba, pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje buvusios nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2012 m. rugsėjo 21 d., jį paskelbus „Valstybės žiniose“. Jeigu nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų kai kurių valstybinių pensijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, kuriam pašalinti reikalingas tam tikras laikas ir dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas ar net laikinai nutrauktas valstybinių pensijų mokėjimas.
