Vyriausybės sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šioje byloje pabrėžta, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima įsipareigojimą nereguliuoti gamtinių dujų kainų.
KT pabrėžė, kad Seimas įstatymuose ir kituose savo aktuose buvo priėmęs sprendimą dėl gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių privatizavimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybė negalėjo pritarti AB "Lietuvos dujos" valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 proc. akcijų pardavimui atvirajai akcinei bendrovei "Gazprom". Be to, akcijų paketas gamtinių dujų tiekėjams buvo parduodamas viešo konkurso būdu.
KT nutarime pabrėžta ir tai, kad Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo punktuose nėra nuostatų, pagal kurias Vyriausybė prisiima turtinį įsipareigojimą. Pareiškėjai - Seimas ir Seimo narių grupė nurodė, kad valstybės esminis turtinis įsipareigojimas nustatytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekte. KT konstatavo, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų projektai nėra šioje byloje ginčijamų Vyriausybės nutarimų sudedamosios dalys, nėra teisės aktai, todėl pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nėra ir KT tyrimo dalykas.
Pasak KT, Vyriausybė siekė užtikrinti, kad gamtinės dujos Lietuvai būtų tiekiamos ilgą laiką ir kad jų kaina būtų nustatyta atsižvelgiant į alternatyvaus kuro kainas. Taigi, konstatuojama nutarime, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjų ginčijamame nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu buvo nepaisoma konstitucinio imperatyvo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, buvo sudarytos prielaidos pažeisti vartotojų interesus.
Kadangi Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimas ginčijamas tais pačiais argumentais, kaip ir 2004 m. sausio 9 d. nutarimas, jis taip pat pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad svarstytini teisinis reguliavimas ir jo pagrindu susiformavusi praktika, kai privatizavimo sutarčių projektus svarsto Vyriausybė in corpore ir priima sprendimus pritarti tokių sutarčių ir jų priedų projektams, pavedant konkrečiam pareigūnui Vyriausybės vardu pasirašyti tokias sutartis. Tai iš esmės sudaro prielaidas nuasmeninti atsakomybę už galimai padarytus pažeidimus.
Seimo narių grupės teigimu, ginčijamais Vyriausybės 2004 m. nutarimais Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai nereguliuoti gamtinių dujų kainų saugo ne bendrą tautos gerovę, o "Gazprom" interesus. Seimo narių nuomone, už Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą numatyta prievolė atlyginti nuostolius - 100 mln. Lt - bendrovei "Gazprom" laikytina esminiu valstybės turtiniu įsipareigojimu, kurį pagal Konstituciją gali prisiimti tik Seimas. Taigi, buvo teigiama prašyme, Vyriausybė perėmė iš Seimo jai nebūdingus įgaliojimus.
