„Jeigu būtų įvestos, be abejo, būtų pradėjusios veikti“, – pareiškė 2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A. Misevičius, trečiadienį liudijęs paskutinės ekonominės krizės priežastis analizuojantiems Biudžeto ir finansų komiteto nariams.
Komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno paklaustas, ar buvo prieš krizę teisinės galimybės Lietuvoje patvirtinti atsakingo skolinimosi taisyklės, A. Misevičius teigė, kad „tokio mandato centrinis bankas neturėjo“.
Pasak jo, tokių taisyklių atsiradimui vėliau turėjo įtakos bendra aplinka: visuomenės, Seimo nuotaikos ir lūkesčiai.
„Tokio ribojimo netaikė iš esmės niekas, pas visus buvo augimo lūkesčiai“, – aiškino A. Misevičius.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas buvo prieš priemones, „kurios būtų dar labiau paskatinusios skolinimąsi“, tuo metu Seimas ir Biudžeto ir finansų komitetas svarstė galimybes dar labiau skolintis.
Nuo 2011-ųjų lapkričio įsigaliojusios pirmosios „atsakingo skolinimo“ nuostatos numatė, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Griežtesni reikalavimai numatyti antram ir paskesniems kreditams, suteikiamiems tam pačiam kredito gavėjui, paskoloms, suteikiamoms ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti.
Taip pat buvo įtvirtinta, kad maksimalus kredito gavėjo mėnesio kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis turi būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens mėnesio pajamų, o maksimali paskolos trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 metų. Be to, naujoji tvarka įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau informuoti klientus apie galimas rizikas imant paskolas.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
