Žmogžudystės su šiurpulį keliančiais kankinimų elementais. Tokie nusikaltimai vienas po kito krečia Lietuvos visuomenę. Daugumos jų vykdytojai – jauni žmonės, dažnai nepilnamečiai.
Ilgametis kriminalistas, žmogus, kuris ir išėjęs į užtarnautą poilsį aktyviai dalyvauja policinėje veikloje, Arvydas AUGAS sako, kad nemažai sunkių nusikaltimų dabar įvykdoma be aiškios priežasties, tiesiog – dėl malonumo.
Žudikai jaučiasi didvyriais
– Žudoma prieš tai išžaginus, nukapojus pirštus, išniekinami palaikai. Gyva mergina sudeginama automobilio bagažinėje, peiliais subadomas taksistas. Kas vyksta?
– Krečia ne tik Panevėžio įvykiai, turime ir Šiauliuose sunkiai protu suvokiamų nusikaltimų. Ir ne vieno tyrimo metu nebuvo išaiškintas neabejotinas žmogžudystės motyvas, tik spėjamas.
Anksčiau nusikaltimo motyvas dažniausiai būdavo pinigai. Nusikaltėlis auką nužudydavo iš baimės, kad jį įduos ar atpažins. Dabar realaus išorinio motyvo dažnai nebėra. Dažniau yra vidinis motyvas, kurio šaknys glūdi nusikaltėlio vaikystėje, paauglystėje ar kitame gyvenimo etape.
Nusikaltimas – tarsi kompensacija dėl patirtų psichologinių traumų: gal nepriteklių, kentėto draugų žeminimo, artimųjų smurto, girtavimo šeimoje ir t.t.
Auka dažnai būna niekuo neprisidėjusi prie patirtų žudiko išgyvenimų. Na, nepatiko žvilgsnis, galbūt geriau apsirengusi, gal turi brangių papuošalų. Ir žudoma ne todėl, kad tuos papuošalus pagrobtų, o todėl, kad kitas turi daugiau, gyvena geriau nei skriaudikas.
Pažiūrėkite teismo salėje – žmogžudžiai stovi iškėlę galvas ir dairosi, gal kas iš draugų palaikyti atėjo. Teisiamieji jaučiasi lyg didvyriai, kad jie taip sugebėjo padaryti. Jie nesigaili, jiems nesivaidena. Atrodo, kad natūralų darbą padarė. Nužudyti prieš tai kankinant jiems - norma.
– Vien pagalvojus, kad žudyti kankinant tampa norma, krečia šiurpas. Tam tikra visuomenės dalis žvėrėja?
– Nuskambės žiauriai, bet pasakysiu: kartais žudoma ir kankinama pasimėgaujant, dėl malonumo.
Kad ir kalbant apie 20-čiai metų kalėti nuteistų šiauliečių gimnazisčių bylą. Kai abi Viktorijos buvo sulaikytos ir atvestos apklausai, mačiau jų su pasimėgavimu vaidintą spektaklį.
Pirmoji parkrito ant kabineto grindų ir pradėjo kalbėti apie mėlynas skyles lubose. Iškvietėm medikus. Paskui nustatyta, kad tai buvo vaidyba. Nuo draugės neatsiliko ir kita Viktorija. Abi ne gailėjosi ar kraupo iš siaubo dėl to, kas padaryta, o surengė spektaklį.
Koks to siaubingo įvykio motyvas, iki galo neišsiaiškinta. Manau, moksleivės tiesiog norėjo išsiskirti, pasirodyti „kietos“, atkreipti dėmesį į save. Ir jos išgarsėjo.
Arba nesenas įvykis Šiauliuose, prie Talkšos ežero, kai du jaunuoliai aptarinėjo reikalus, o iš mašinos nei iš šio, nei iš to iššokęs nepažįstamas septynetas, daugiausiai nepilnamečiai, juos žiauriai sumušė, pagrobė automobilį ir jį sudegino. Jokio tikslo, jokio motyvo, paprasčiausias pasilinksminimas.
Koks motyvas, kai du jauni žmonės apleistame name radę neįgalų vyrą jį sumuša, suspardo ir atima baltais centais apie dešimt litų. Paskui paima lentą ir užmuša. Kraujo klanai, pats buvau, mačiau.
Tyrėjams žudikai negalėjo paaiškinti dėl ko žudė – jiems pinigų nereikėjo, tiesiog jautė malonumą.
Vyresni šiauliečiai prisimena, kaip 1993 metų lapkričio 20 dieną buvo nužudytas pareigūnas, jį mirtinai suspardė keturi nepilnamečiai. Sudaužė, išrengė, dokumentus sudegino ir paliko sušalti. Išsiaiškinta, kad egzekucijos metu nepilnamečiai rungėsi, kuris daugiau įspirs. Vienas paskui su pasididžiavimu pareigūnams aiškino spyręs apie 50 kartų.
Nebėra bendravimo
– Tikrai nesakau, kad visi jauni žmonės žiaurūs, bet tokių individų yra nemažai. Ir Lietuvoje būtų dar baisiau, jei ta dalis, kuri prisidėtų prie nusikaltimų čia, nebūtų išvažiavusi. Pažiūrėkite, ko lietuviai pridaro užsienyje.
Nusikaltimų, kuriuos įvykdo jauni žmonės, yra ir, manau, bus. Prisimenu, mieste registruodavome po tris rimtus nusikaltimus per metus, o dabar – dešimtis.
– Ko stinga dabartiniam jaunimui? O gal turi per daug?
– Tai, kad jaunuoliai padaro sunkius nusikaltimus, vienareikšmiškai yra prisidėjusi ir šeima. Sakysite, yra nemažai pavyzdžių, kai sunkų nusikaltimą įvykdė jaunuolis „iš geros šeimos“. Bet kai pasigilini, ta šeima buvo darni tik išoriškai, vaiką slėgė vidinės problemos.
Daug ką lemia aplinka šeimoje. Dabar tėvai išvažiuoja dirbti į užsienį, palieka vaikus. O su kuo palieka? Su draugais, kartais ir labai abejotinais. Dar su seneliais, kurie valgyti padaro, drabužius išskalbia, bet dažnai neužtikrina saugumo ir kontrolės.
Arba tėvai neišvažiavę, bet neskiria paaugliams dėmesio.
Skubam, lekiam, emocijas – į šoną, šeimos pokalbiams nebeskiriama laiko. Ar girdi tėvai save, kai sako: eik į savo kambarį, atstok, dar tu čia verki, o man pinigus reikia uždirbti. Pinigų, turto kultas valdo. Atstumiami vaikai, neišklausomi.
Natūralu, kad bendravimo su artimiausiais žmonėmis stingantis jaunimas ieško autoritetų. Jei nei mokykla, nei tėvai – ne autoritetas, juo gali tapti tie, kurie turi išorinį blizgesį: yra „kieti“, treniruoti, važinėja geromis mašinomis, turi pinigų. Arba kieti „prie butelio“. Nesvarbu, kad neretai kalėję.
Jaunuolį ugdo aplinka
– Žiaurumas greičiausiai nėra įgimta charakterio savybė, žiaurus elgesys – pasekmė?
– Pažiūrėkime, kiek virtualaus smurto aplinkui – internetiniai žaidimai, animaciniai, vaidybiniai filmai.
Mane senelis vesdavosi į mišką, rodydavo visokius gyvius, augalus. O dabar senelis ir anūkas į mišką nebeeina – viską internete pamato arba sėdi prie vieno stalo ir žiūri į skirtingus kompiuterius. Technologijomis naudotis ne ydinga, bet jas reikia naudoti protingai.
Jauno žmogaus mąstymą įtakoja ir draugų pasigyrimai – dažnai nusikalstama norint juos perspjauti.
Jaunimas negalvoja apie pasekmes. Manau, taip yra todėl, kad nepakankamai ugdomas atsakomybės jausmas, o gal ne tiems ugdomas, kuriems reikėtų.
Ugdomi gabūs, imlūs jaunuoliai, o tie kurie nusišalina, kelia kažkokių problemų, yra nevisuomeniški, paliekami.
Teigimas paaugliui, kad jis yra prastas, kad netikęs, provokuoja. Jei į galvą nuolat kalama, kad yra „biednas“, paaugliui pasąmonėje užsifiksuoja, o kodėl negaliu nuskriausti tų, kurie vaikšto auksuoti, ar kodėl nepavogus mašinos iš to, kuris ją gali turėti.
– Ką reikėtų taisyti, kad situacija bent kiek pagerėtų?
– Per daug dabar sureikšminamos vaikų teisės, o ne pareigos. Ginančių vaikus organizacijų prisisteigę, visi stengiasi ginti. Neduokdie, vaikui kažką liepsi, įsakysi.
O dabar skandalas, kad pionieriai bulvaru pražygiavo! Bet jie buvo ir darė nemažai gerų darbų – metalą rinko, makulatūrą, buvo užimti veikla. Atmetus visą propagandą, tvarka buvo.
– Nemažai nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti apsvaigus? Žiaurumą provokuoja ir alkoholis bei kvaišalai.
– Tai dažna sunkių nusikaltimų priežastis. Kad ir kalbant apie skaudų įvykį Panevėžyje. Taip pat apie žmogžudystę Joniškio rajone, Barysių kaime, kai netoliese gyvenantys jauni vyrai vienišam tremtiniui dėl kelių litų kapojo pirštus, daužė, skandino. Yra duomenų, kad prieš nusikaltimą toje sodyboje buvo girtaujama.
Alkoholis, kvaišalai slopina atsakomybės jausmą. Gerti – mada, žolė – mada. Užtenka užsukti į kokią jaunimo susibūrimo vietą, kad pajustum salstelėjusį kvapą.
Edita KARKLELIENĖ
