„Facebook“ grupėse, vienijančiose nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių emigracijoje gyvenančių žmonių, apstu Lietuvą ar šalies vadovus niekinančios informacijos, „minkštosios propagandos“ žinučių ir net klėjonių. Dalis užsienyje gyvenančių tautiečių į šią informaciją nekreipia dėmesio, bet yra daug tokių, kurie tiki ir dalijasi „Facebook“ trolių platinamomis istorijomis.
Tokiose „Facebook“ grupėse, kaip „Amerikos Lietuviai“ ar „Vokietijos Lietuviai“ neretai klesti paralelinė realybė, kurioje daugybė propagandinių žinučių, paveikslėlių ar melagingos informacijos. Tiesa, po to, kai „Facebook“ ištrynė šimtus su „Sputnik“ siejamų paskyrų, propagandos srautas emigrantų grupėse sumažėjo, bet visiškai neišnyko.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, užsienyje gyvena apie 620 tūkst. lietuvių. Tiesa, realus skaičius gali siekti ir 1 mln. žmonių, o tai reiškia 1 milijoną Lietuvos ambasadorių visame pasaulyje, kurių nuomonė, žinios apie tėvynę ir skleidžiama informacija yra gyvybiškai svarbi.
Pasak tv3.lt kalbintų ekspertų, užsienyje gyvenantys lietuviai yra mėgstamas priešiškos valstybės propagandos taikinys ir ši tendencija stiprėja.
Gyvena rusakalbių burbule
„Man nėra naujiena, kad troliai tarpsta išeivių informaciniuose kanaluose. Priminsiu, kad Didžiojoje Britanijoje vyksta „Miss Sovietų Sąjunga“, o ten dalyvauja ir gražuolės lietuvės“, – sakė politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
Pasak jo, užsienyje gyvenančių emigrantų informaciniai burbulai yra persipynę, žmonės gimę Rytų Europoje bendrauja vieni su kitais, kalba rusiškai, juos jungia bendra patirtis.
„Nieko keisto, kai (tokioje terpėje) atsiranda su sovietine nostalgija susijusios temos ir prieš Lietuvą nukreipta propaganda. Kita objektyvi realybė, kad išvykimas vyko dėl nepasitenkinimo Lietuvos padėtimi. Tas nepasitenkinimas daugeliu atveju niekur nedingo ir transformuojasi į piktas žinutes Lietuvos ar šalies vadovų atžvilgiu“, – sakė politologas.
Tiesa, N. Maliukevičius įsitikinęs, kad visiems emigrantams nereikia skubėti klijuoti etikečių. Užsienyje gyvena daugybė žmonių, kurių nuomonės yra pačios įvairiausios.
„Žmonės pagal tam tikrus algoritmus atsiduria atitinkamuose informaciniuose burbuluose. Tai gali vykti natūraliai, bet gali būti ir labai nenatūralus kūrinys. Visai neseniai „Facebook“ uždarė daugybę paskyrų, kurios buvo siejamos su „Sputnik“. Nenuostabu, kad bandoma manipuliuoti ir pasinaudoti emigrantus vienijančių grupių galimybėmis“, – sakė N. Maliukevičius.
Migrantų grupės, daugeliu atveju, yra izoliuotos grupės ir propagandistams, manipuliatoriams tai – dėkinga dirva. Dažnai emigrantai neturi daug atvirų šaltinių, nėra gerai integravęsi ten, kur gyvena, todėl tam tikros žinutės toje terpėje tampa paveikesnės.
„Viena garsiausių paskutinio meto informacinių manipuliacijų – mergaitės Lizos istorija (apie tariamą mergaitės išprievartavimą) pirmiausia pradėjo plisti rusakalbiame emigrantų burbule Berlyne. Pirminis neramumas ir pasipiktinimas kilo būtent ten“, – pasakojo politologas. Jis svarstė, kad tam tikras melagingas istorijas iš emigrantų grupių „Facebook“ galima perkelti ir į Lietuvos realybę.
Emigrantai – rizikos grupė
Komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto dėstytojas Viktoras Denisenka įsitikinęs, kad emigrantų grupėse daug žmonių, kurie jaučia nuoskaudą tėvynei, būtent todėl jie ir atsidūrė nedraugiškos valstybės propagandistų akiratyje.
„Kokių tikslų siekia troliai, propagandistai? Bandoma pasėti abejones valstybe: kad valdžia bloga, valstybė nevykusi. O štai poveikio klausimas visada yra sudėtingas, dar nuo nacių propagandos laikų žinoma, kad jei kažką kartosi nuolat ir per įvairius kanalus, tuo ims tikėti. Troliai kuria iliuziją, kad visi kalba tą patį ir apie tą patį. Žmogiškoji psichologija yra tokia, jei dauguma kalba, vadinasi taip ir yra. Net žmogus, kuris netiki propaganda, nuolat girdėdamas tam tikrus dalykus pradeda galvoti kitaip“, – kalbėjo V. Denisenka.
Anot jo, propaganda taikosi ne tik į emigrantus. „Lietuvos globalioje visuomenėje išskiriamos skirtingos rizikos grupės: tautinės mažumos, kurios yra veikiamos rusiškų televizijos kanalų, tai – vyresnio amžiaus žmones ir emigrantai, kurie bendrauja internete, jie jaunesni“, – sakė mokslininkas.
Fizinis atstumas nuo Lietuvos taip pat svarbu, nes tam tikrą informaciją patikrinti sunku. Migrantai yra globalios Lietuvos atstovai, kurie turi mūsų šalies pilietybę, todėl gali daryti įtaką balsuodami, kalbėdami su artimaisiais.
„Nėra sutariama, ko siekia propaganda ir koks yra jos poveikis. Moderni propaganda nesiekia aiškių tikslų. Rusijos propaganda nesiekia, kad Lietuvoje būtų išrinktas vienas ar kitas politikas. Kremliaus propagandos siekis – pasėti abejones, chaosą, pasiekti, kad politinis laukas išsibalansuotų. Norima, kad visuomenėje nebūtų sutarimo, jog žmonių galvose būtų sumišimas, o pasaulis atrodytų išplaukęs. Manoma, kad būtent tai yra propagandos siekis“, – svarstė V. Denisenka.
Kuria naują sovietinę erdvę
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos specialistas Tomas Čeponis sako, kad neigiama informacija apie Lietuvą sklinda ne be priešiškų trečiųjų valstybių pagalbos.
„Dalis emigrantų yra emociškai destabilizuoti, jie turėjo priimti svarbų sprendimą išvažiuoti, jie nėra sau priimtinoje aplinkoje. Tokius žmonės paveikti yra paprasčiau“, – kalbėjo T. Čeponis.
Emigrantai yra išėję iš natūraliai susiformavusio informacinio lauko, nes pakeitus valstybę tas „laukas“ suyra.
„Žmonės emigruodami informaciniame lygmenyje sustoja tame laike, kuriame išvažiavo. Dalis išvažiavo senokai ir tam tikri prisiminimai yra užstrigę. Papildomos informacijos, žinoma, gauna, bet vidinis pojūtis išlieka toks pats. Būtent todėl eskaluoti negatyvą yra lengviau“, – sakė strateginės komunikacijos žinovas.
Stipri diaspora, aktyvi išeivija – labai svarbu. Užsienyje gyvena apie 1 mln. išeivių iš Lietuvos. Jei jie nėra mūsų pasaulio dalis, juos mėgina atsikovoti Kremlius.
„Jei Kremlius sugeba įrodyti, kad Vakaruose viskas yra supuvę, tai kas lieka? Tik Kremliaus režimas. Būtent čia ir mėginama manipuliuoti. Išeivijoje kuriama Sovietų Sąjunga II ir tas konkursas, kuriame renkama „Miss Sovietų Sąjunga“ – tik ledkalnio viršūnė. Kodėl tai pavyksta sukurti? Nes dalis emigrantų žiūri daug rusiškų filmų, televizijos. Taip jie įtraukiami į rusišką informacinę erdvę. Buriamasi ir bendraujama su panašiais žmonėmis, tais, kurie yra emigravę, bet supranta rusiškojo pasaulio realybę. Taip susiformuoja virtualus sovietų pasaulis“, – sakė T. Čeponis.
Jis įsitikinęs, kad mes privalome aktyviai veikti ir siekti „atgauti“ savo emigrantus, nes, jei „iš mūsų pusės veiksmų yra nulis, tai iš kitos pusės net minimalūs veiksmai labai matosi“.
Lietuviai, kurie yra išvykę iš Lietuvos, didžiąją dalimi gyvena naujienų iš gimtinės erdvėje. Kovoti už tautiečius socialinėje erdvėje turėtų būti kasdienis darbas, nes jei jų nepasiekia tikra informacija, pasiekia melaginga.
Remiantis „Sprinter“ 2017 metų gruodį atlikta apklausa, Lietuvos piliečių atsparumas dezinformacijai galėtų būti vertinamas teigiamai. 49 proc. Lietuvos piliečių nurodė pastebintys propagandos apraiškas žiniasklaidoje, o 38 proc. apklaustųjų teigė galintys atskirti netikrą naujieną. Visgi net 68 proc. apklaustųjų, pastebėję skirtingai pateikiamus tos pačios informacijos faktus skirtinguose informacijos šaltiniuose tai ignoruoja.
Tik 16 proc. piliečių teigė tikintys kiekvienu šaltiniu po truputį, remdamiesi bendrosiomis žiniomis apie kiekvieną žiniasklaidos kanalą. Tiesa, šios apklausos orientuotos į žmones, kurie gyvena Lietuvoje. Emigrantai lieka pamiršti ir palikti likimo valiai.
