Nors Lietuvoje palaikų kremavimas nebėra naujiena, šią paslaugą pasirinkę mirusiųjų artimieji vis dar nesiryžta keisti laidotuvių tradicijų. Su mirusiuoju atsisveikinama ir vežant kremuoti, ir parvežus urną. Tikimasi, kad Lietuvoje šiemet pradėsiantis veikti krematoriumas keis ir laidojimo tradicijas - jos taps trumpesnės.
Vakarų šalyse jau seniai egzistuoja tradicija atsisveikinimą rengti tik kartą ir vietoje glėbio gėlių pasidomėti, kokios realios pagalbos reikėtų artimiesiems.
"Pas mus vis dar trūksta racionalaus mąstymo ir žvilgsnio į priekį. Nėra susiformavusi laidojimo kultūra. Jei mirusįjį kremuoja, kam kviesti žmones kelis kartus atsisveikinti? Užsienyje artimieji apie ceremoniją praneša iš anksto. Atsisveikinti ateina arba jau stovint urnai, arba tik prieš vežant kremuoti palaikus. Manau, Kėdainiuose statomas krematoriumas palengva skiepys šias tradicijas ir Lietuvoje", - vylėsi Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Jolanta Daukšienė.
Pastatys iki rudens
Jei neiškils nenumatytų kliūčių, šių metų rudenį - spalį arba lapkritį - lietuviai turės galimybę mirusiuosius kremuoti pirmajame Lietuvoje krematoriume Kėdainiuose.
Europos Sąjungos lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke, 0,75 ha ploto žemės sklype, bus pastatyta ritualinių paslaugų įmonė su krematoriumu. Planuojama investicija į statybą - 10,5 mln. litų.
Anot būsimo krematoriumo šeimininkų - bendrovės "K2 LT" vadovo Vytenio Labanausko, ritualinių paslaugų centras neteiks šarvojimo ar laidojimo paslaugų. Čia bus tik salė, skirta atsisveikinti su velioniu prieš palaikų kremavimą. Po to artimiesiems bus įteikiama kapsulė su pelenais.
V. Labanausko teigimu, įrengtų dviejų linijų pajėgumų pakaks suteikti kremavimo paslaugą jos pageidaujantiems iš visos Lietuvos.
"Stengsimės, kad kaina neviršytų nustatytos laidojimo pašalpos dydžio, kuri šiuo metu yra apie 1 040 litų", - teigė V. Labanauskas.
Bendrovės direktorius sakė, kad šį arba ateinantį mėnesį jau bus užsakyta moderni krematoriumo įranga. Įmonėje dirbs 4-6 darbuotojai.
"2008-ųjų pabaigoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, krematoriumo statybai Lietuvoje pritaria apie 83 procentus gyventojų. Manome, jog paklausa šiai paslaugai kasmet tik didės. Kol kas pastačius krematoriumą, veiks tik viena linija, jos pakaks dabartiniams Lietuvos poreikiams, vėliau, po kelių metų, paleisime ir antrą", - komentavo V. Labanauskas.
Poreikis auga
Anot Kapinių priežiūros tarnybos vedėjos J. Daukšienės, tai, jog Kėdainiuose krematoriumas turėtų pradėti veikti jau šiemet - gera žinia visiems Lietuvos gyventojams, nes ši paslauga taps labiau prieinama dėl mažesnės kainos.
Iki šiol lietuviai palaikus kremuoti veža į Rygą arba Lenkiją ir už tai moka po kelis tūkstančius litų.
"Paslaugos paklausa nuolat auga. Net konservatyvesni klaipėdiečiai pradėjo vertinti kremacijos pranašumus. Laikas diktuoja poreikius. Kremavimas - patogesnis ir taupesnis laidojimo būdas. Žemės kapinėms turime ne tiek jau daug, o urnos užima mažiau vietos. Tie, kurie savo mirusius artimuosius kremuoja, į ateitį žvelgia plačiau", - įsitikinusi pokalbininkė.
Anot jos, yra tik viena problema - neaišku, ar šiemet klaipėdiečiai, pageidaujantys iš Kėdainių parsivežtą urną laidoti kolumbariume, galės tai padaryti. Prieš kelis metus Lėbartuose pastatytas pirmasis Lietuvoje kolumbariumas sulaukė milžiniško žmonių dėmesio. Tik pradėjus laidoti urnas, jau buvo aišku, kad 168 vietų ilgam neužteks. Jų nebeliko per pusantrų metų.
"Žmonės pageidauja. Parsiveža palaikus iš užsienio, kitų miestų, o vietų nėra, neturime jiems ką pasakyti, nes nežinome kada statys naują", - sakė Kapinių priežiūros tarnybos vedėja.
Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė tikino, kad naujo kolumbariumo projektavimo darbai šiemet prasidės, jei tam bus surasta lėšų.
"Paraišką pateikėme, laukiame atsakymo", - apie kolumbariumo ateitį kalbėjo valdininkė.
Kolumbariumas Lėbartų kapinėse savivaldybei kainavo 323 tūkst. litų. Jis yra Lėbartų kapinių pagrindinio tako gale. Kolumbariumo viduryje esančioje didesnėje teritorijoje numatyta statyti tūkstančio vietų kolumbariumą.
Strateginiame miesto plane yra numatytas kolumbariumas ir Joniškės kapinėse.
Faktai
Palaikų deginimo paprotys įsigalėjo ir iki XIII-XIV a. gyvavo visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Anksčiau prieštaravusi palaikų kremavimui Katalikų bažnyčia, dabar sutinka su šiuo laidojimo būdu. Tik, pagal bažnyčios nuostatas, pelenai neturi būti išbarstyti ant žemės ar vandens paviršiaus. Jiems turi būti rodoma pagarba.
Bažnyčia pritaria urnų laidojimui žemėje arba kolumbariumuose.
Vaida JUTKONĖ
