Artimiausiu metu Konstitucinį Teismą (KT) turėtų pasiekti parlamento opozicijos inicijuotas kreipimasis dėl dėl Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderio Arūno Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku teisinių aplinkybių.
Socialdemokrato Vytenio Andriukaičio inicijuotą kreipimąsi parėmė 39 parlamentarai. Tarp jų - vienas naujosios valdančiosios daugumos atstovas - liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto suderinamumo su Konstitucija gali kreiptis Seimas savo nutarimu arba ne mažiau kaip penktadalis - 29 iš 141 - Seimo narių.
Pasak V.Andriukaičio, surinktus parašus trečiadienį patvirtino parlamento vadovas. „Liko sutvarkyti techninę dokumentaciją ir kreipimąsi nunešti į KT“, - BNS sakė V. Andriukaitis.
Jo teigimu, tai bus padaryta artimiausiu metu.
Socialdemokratai siūlo aiškintis, ar Seimo nutarimas „Dėl A. Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku“ pagal normų turinį ir priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
KT prašoma išaiškinti, ar galima antrą kartą teikti balsavimui tą pačią kandidatūrą į Seimo pirmininko postą, kai jai jau buvo nepritarta, ar galima Seimo pirmininką rinkti, kai yra vienintelė kandidatūra, taip pat, ar balsuojant dėl A.Valinsko nebuvo pažeistas balsavimo slaptumas, ar teisiškai pagrįsta biuletenio forma, kuri suponuoja, jog balsuojant už, nereikia atlikti jokio veiksmo, tik įmesti biuletenį į balsadėžę.
KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė trečiadienį nesiryžo prognozuoti, kada KT galėtų nagrinėti minėtą kreipimąsi. „Dėl kiekvieno prašymo teismas sprendžia atskirai, tačiau paprastai be eilės nagrinėjami Seimo nutarimu priimti prašymai arba prašymai išaiškinti anksčiau priimtu KT nutarimus. Kiti kreipimaisi statomi į eilę“, - teigė ji.
Šiuo metu savo eilės laukia KT 52 skundai.
Seimo pirmininku A. Valinskas išrinktas lapkričio 17-ąją tik per antrą balsavimą. Pirmąkart balsuojant A. Valinsko kandidatūrą parėmė 67 parlamentarai, 69 buvo prieš, 1 biuletenis sugadintas. Po pertraukos posėdyje valdančiąją koaliciją suformavusioms keturioms partijoms nusprendus A. Valinsko kandidatūrą teikti pakartotinai, 79 parlamentarai buvo už, 58 - prieš.
Socialdemokratai tuomet kėlė klausimą, ar gali būti kandidatūra teikiama antrą kartą, kai jai ką tik nepritarta. Vienas punktų, kurie jie grindė savo abejones, Seimo statuto nuostata, numatanti komiteto pirmininko rinkimus, kuomet numatoma, jog, kandidatūrai nepritarus, antrąkart ji nebesiūloma.
Socialdemokratams Seimo pirmininko rinkimų naktį užkliuvo ir balsavimo slaptumas. Po nesėkmingo pirmojo balsavimo antrą kartą parlamentarams balsuojant dėl A. Valinsko kandidatūros į Seimo pirmininkus, būsimi valdantieji stebėjo, kaip elgiasi koalicijos partneriai. Dėl pasirinktos balsavimo sistemos tapo akivaizdu, kas balsavo „už“ A. Valinską, kas - „prieš“.
Mat balsavusieji „už“ net neužeidavo į slapto balsavimo kabiną arba ten neužtrukdavo, nes jiems biuletenyje nereikėjo nieko pažymėti. Tuo metu balsavusieji „prieš“ kabinoje užtruko ilgiau, nes turėjo užbraukti kandidato pavardę.
Po balsavimo trys balsų skaičiavimo komisijos nariai - V. Andriukaitis, Virginija Baltraitienė ir Remigijus Ačas - pasirašė atskirąją nuomonę dėl pažeistos slapto balsavimo procedūros.
