Tai buvo it parako statinė, kuri po truputį pildėsi ir galiausiai sprogo praėjusią naktį Lietuvos laiku.
Įtampa kilo nuo pat lapkričio pradžios, kai JAV prezidento rinkimų rezultatai rodė, kad demokratas Joe Bidenas laimėjo šalies vadovo rinkimus ir pakeis iki tol šalį ketverius metus vadovavusį D. Trumpą.
Tačiau D. Trumpo komanda nepasidavė, skundė rinkimų rezultatus įvairiose valstijose, tvirtino, kad rinkimai pavogti, o ir pats kadenciją baigiantis šalies vadovas reikalavo rinkimų komisijos narių surasti jam stingančių tūkstančių balsų.
Šalies miestų gatvėse rinkosi karščiausi D. Trumpo palaikytojai, kurie kartojo Ameriką vėl didžią paversti žadėjusio milijonieriaus skleidžiamas žinutes.
Prieš JAV Kongresui atliekant, atrodytų, simbolinę procedūrą, patvirtinant J. Bideno pergalę rinkimuose, D. Trumpas šalia Baltųjų rūmų susirinkusiems savo fanams kartojo mantrą apie pavogtus rinkimus, siūlė žygiuoti į Kapitolijų ir niekada nepasiduoti.
Tą jie ir padarė – gana nesunkiai įsiveržė į Kapitolijų, šeimininkavo politikų kabinetuose ir posėdžių salėje. Tačiau tai nebuvo taikus protestas – dužo langai, susirėmimai pareikalavo aukų.
Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala, tam tikrų neramumų ar protestų galėjome tikėtis, tačiau tai, kad D. Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų – netikėtas scenarijus.
„Ypatingai žinant, kad Jungtinės Valstijos yra įpratusios prie protestų, įpratusios prie neramumų. Jie vyksta iš esmės reguliariai ir tam buvo galima pasiruošti. Bet, akivaizdu, kad situacija tikrai nebuvo suvaldyta“, – kalbėjo L. Kojala.
Kad tam tikrų neramumų galima buvo tikėtis sutinka ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Veržimasis į Kongresą, be abejo, nuliūdino, neturėjo į tai išvirsti. Bet įtampa visuomenėje jautėsi, tai faktas. Šiuos reiškinius galima nagrinėti emociškai, imti ir pasmerkti, bet reikia matyti ir platesnį giluminį vaizdą, kas yra Amerikoje, kodėl visuomenė tokia susiskaldžiusi, maždaug apylygės stovyklos vertybine, kultūrine prasme.
Kultūriniai karai ypatingai išryškino skiriamąsias linijas Amerikos visuomenėje. <...> Bet aš noriu pasakyti, kad, be abejo, tas smurtas, kurį matėme, yra smerktinas ir netoleruotinas“, – kalbėjo politikas.
L. Kasčiūnas prisiminė Mitcho Mcconnello, senatoriaus, iki šiol karštai gynusio D. Trumpo retoriką, žodžius, kad, jei nebus perduota valdžia, demokratijai ateis galas.
„Čia faktas. Tie respublikonai, išmintingi žmonės, iškart suprato, kur čia gali nuvesti ir nuo to atsiribojo. Bet reikia matyti ir tas gilumines Amerikos susiskaldymo priežastis. Ir naujam prezidentui tai bus iššūkis. Tai du sparnai ir norint, kad Amerika skristų, reikia, kad jie abu turėtų savo balsą, kad jie būtų išgirsti ir išklausyti“, – sakė NSGK pirmininkas.
Negalėjome tikėtis, kad Trumpas taps taikdariu
Vykstant neramumams Kapitolijuje, išrinktasis prezidentas J. Bidenas ragino D. Trumpą žengti į priekį ir imtis veiksmų. D. Trumpas išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame ragino „eiti namo“ į Kapitolijų įsiveržusius asmenis, gerbti teisėsaugos pareigūnų darbą. Visgi savo žinutėje D. Trumpas toliau kartojo, kad rinkimai yra pavogti, o surėmimus sukėlusius asmenis jis pavadino „ypatingais“.
L. Kojala teigė, kad kitokios retorikos iš Baltųjų rūmų šeimininko tikėtis buvo sunku, nes jo veikla tiek versle, tiek politikoje remiasi emocijomis, rėmėjais, kurie jį aršiai palaiko, ir priešais, kurie yra kitoje barikadų pusėje.
„Tikėtis, kad staiga prezidentas Trumpas galėtų tapti taikdariu, kuris galėtų vienyti šalį, buvo pakankamai sudėtinga. Ir tas pareiškimas šiek tiek dviprasmiškas ir traktuotinas įvairiai. Ir nebūtinai taip, kad tai tik raginimas nurimti. Jei pradedi pasisakymą nuo to, kad rinkimai buvo pavogti, tai iš esmės yra atkartojimas tų pačių nuostatų, kurias išreiškė žmonės, įsiveržę į Kapitolijų“, – dėstė politologas.
Inauguracija kelia daug klaustukų
Po neramumų pilnos nakties Kongresas galiausiai patvirtino J. Bideno pergalę rinkimuose ir sausio 20 d. jis turėtų prisiekti bei pradėti eiti prezidento pareigas. Nors po Kongreso sprendimo D. Trumpas išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad valdžios perdavimo procesas bus tvarkingas, naujienų portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mato grėsmių.
„Prie Kongreso, manau, pasiekta jau aukščiausia kartelė, Vašingtone tikrai nesikartos. Čia buvo kulminacijos taškas. Bet, kitą vertus, nepamirškime, kad tas susiskaldymas, kultūrinis, socialinis ir demografinis, jis lieka, jis niekur nedingsta, tą reikės vertinti naujam Amerikos isteblišmentui, tiek priimant sprendimus, tiek vairuojant didžiulį tą laivą“, – teigė L. Kasčiūnas.
L. Kojalos teigimu, po dviejų savaičių vyksianti prezidento inauguracija kelia labai daug klaustukų ir tikriausiai ji nevyks taip, kaip esame įpratę ją matyti.
„Tradiciškai pareigas baigiantis prezidentas perleidžia Baltuosius rūmus išrinktajam šalies vadovui. Nepaisant to, kad juos gali skirti politinės pažiūros, perdavimas vyksta simboliškai ir labai nuosaikiai. Šiuo atveju, klausimas, ar pats Trumpas dalyvaus tame procese.
Tikėtina, kad vyks protestas, galbūt ir atsakomasis protestas. Reiškia, kad bus ne viena minia, o dvi. Kaip pavyks suvaldyti visą tą situaciją Vašingtono gatvėse, turbūt galės pasakyti tik teisėsaugos institucijos, kurios turėtų pasiruošti geriau negu tą pavyko padaryti iki šiol. Yra labai daug nežinomųjų, klaustukų, kurie palieka labai daug peno nuogąstavimui bent jau dėl artimiausių poros savaičių“, – samprotavo L. Kojala.
JAV turėtų atsitiesti
Nuraminus susirėmimus ir išvedus įsibrovėlius iš Kapitolijaus, nuotaikos posėdžių salėje pasikeitė. Tą, kaip pažymi L. Kojala, parodė ir pirmieji balsavimai Senate, kai dalis senatorių atsisakė paremti prieštaravimą dėl kai kurių valstijų rinkimų rezultatų, nors prieš tai planavo tą daryti.
„Vadinasi, jų nuostatos pasikeitė dėl to, kad įvyko protestai“, – konstatavo RESC vadovas.
Pasak jo, parodys laikas, ar „Didžiojoje senojoje partijoje“, kaip vadinami respublikonai, pasikeitė požiūris į D. Trumpą.
„Atstovų Rūmų nariai ir toliau jį labai rėmė sugrįžus į skaičiavimo procedūrą, partijos rėmėjai visuomenėje nuo prezidento, ko gero, taip pat automatiškai nenusisuks. Tai reiškia, kad ir politiniai lyderiai, matyt, bus linkę vertinti įvykius per tai, kad jiems svarbu išlaikyti būsimų rinkėjų paramą“, – kalbėjo L. Kojala.
Ir nors Jungtinėse Valstijose įvairūs protestai ar net susirėmimai nėra naujiena, pašnekovo teigimu, įvykiai prie Kapitolijaus yra išskirtiniai.
„Tai yra liūdnas epizodas. <...> Tai šiek tiek prasilenkia su įprastomis demokratijos taisyklėmis. To nenorėtume matyti bene svarbiausioje Lietuvos NATO sąjungininkėje ir labai svarbioje šalyje visame pasaulyje, kalbant apie demokratinę politinę sistemą. <...> Tai tikrai yra ta šalis, kurioje demokratija yra labai emocinga. Svarbiausia, kad ji sugebėtų atsitiesti. Iki šiol Jungtinės Valstijos sugebėdavo atsitiesti. Manau, kad šis kartas nebus išimtis“, – teigė L. Kojala.
JAV Kongresas anksti ketvirtadienį patvirtino J. Bideno rinkimų pergalę. Respublikonas viceprezidentas Mike'as Pence'as patvirtino 306 Rinkikų kolegijos balsus už išrinktą demokratą ir 232 balsus už D. Trumpą, atverdamas kelią J. Bideno inauguracijai sausio 20 dieną.
Baigiantis Kongreso sesijai M. Pence'as paskelbė, kad rezultatas „bus laikomas pakankamu“ J. Bideno pergalės paskelbimu, bet būsimosios administracijos nepasveikino. Taip baigėsi beprecedentis chaoso, smurto ir nesutarimų protrūkis po D. Trumpo šalininkų minios įsiveržimo į Kapitolijų, privertusio įstatymų leidėjus slėptis ir sutrikdžiusio rinkimų rezultatų tvirtinimo procesą.
