Paslaptingai mirė ir keliomis žmogžudystėmis įtariamas Drąsius Kedys bei vieninteliu pedofilijos bylos įtariamuoju buvęs Andrius Ūsas.
Istorija, prasidėjusi kaltinimais pedofilija, įsisiūbavo daugiau nei prieš dešimt metų, kai 2009 metų vasarą teisėsauga tariamai nusivylęs D. Kedys kreipėsi į žiniasklaidą, pasakodamas, kaip jo dukterį galimai tvirkina trys vyrai. D. Kedys tuo pat metu išsiuntinėjo apie 200 laiškų su DVD diskais, kuriuose įamžinti mažos mergaitės pasakojimai, kaip ją tvirkina „dėdės“.
Šie įrašai skirti parlamentarams, žiniasklaidai ir įvairioms institucijoms. Trys „dėdės“, kurie tariamai tvirkino D. Kedžio dukterį, jo buvo įvardyti, kaip J. Furmanavičius, verslininkas Andrius Ūsas ir paslaptingas vyras „Aidas“.
Kaltinimus pedofilija ir visą vėliau sekusį skandalą įsuko D. Kedžio ir jo dukters motinos Laimutės Stankūnaitės nesutarimai dėl mažylės globos. D. Kedys ir L. Stankūnaitė vos porą metų gyveno kartu, bet dėl dukters globos kovojo kur kas ilgiau.
Žiniasklaida jau tuomet ėmė domėtis šia istorija, bet kulminaciją ji pasiekė kiek vėliau. 2009 metų spalio 5 dieną, kai Kaune pakeliui į darbą buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas J. Furmanavičius. Teisėjas nušautas į pilvo sritį ir galvą.
47 metų teisėjas ryte išėjęs iš namų sėdo į automobilį ir atbuline eiga važiavo į siaurą gatvelę. Tada jam kelią pastojo prie išvažiavimo surežisuotas eismo įvykis. J. Furmanavičiui išlipus iš automobilio jis buvo nušautas.
Praėjus keturioms valandoms nuo šio nusikaltimo, Piliuonos gatvėje vėl aidėjo šūviai – nušauta teisėjo nužudymo byloje jau ieškomo D. Kedžio buvusios sugyventinės sesuo Violeta. Moteris buvo antroji auka, vėliau jų tik daugėjo.
Po šių žmogžudysčių policija paskelbė D. Kedžio paiešką. Policija trumpai taip pat ieškojo D. Kedžio tėvo Vytauto Andriaus Kedžio, kuris, manyta, galėjo turėti naudingos informacijos.
Buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta tą pačią spalio 5 dieną nušauta apie 12 val. 30 min.
Nužudytą 29 metų moterį namuose rado iš mokyklos grįžusi jos dukra. Moteris nušauta namo prieangyje, auka žuvo nuo šūvio į smilkinį. Manoma, kad tą pačią dieną turėjo būti nušauti L. Stankūnaitė bei verslininkas Andrius Ūsas, kuris jai padėjo kovoti dėl dukters globos. Nužudymu įtartas tas pats D. Kedys.
J. Furmanavičius į pedofilijos skandalą buvo įtrauktas 2009 metų vasarą, D. Kedžiui tvirtinant, kad teisėjas tvirkino jo dukrą. Apie šį teisėją publikuota įvairi šmeižikiška informacija, tam sukurta speciali interneto svetainė. Joje platintos J. Furmanavičiaus ir A. Ūso nuotraukos, kaltinimai jiems.
Trečiąja auka tapo pats D. Kedys, kurio kūną greta Kauno marių praėjus septyniems mėnesiams po žudynių Kauno centre rado akcijos „Darom“ dalyviai. Įtariamas dviejų žmonių nužudymų, D. Kedys po nusikaltimų išsyk dingo, slapstėsi, o vėliau buvo rastas negyvas.
Dumblynuose greta Kauno marių jo kūnas rastas 2010 metų balandžio 10 dieną. Vyro lavoną rado aplinką tvarkę vaikai. Kauno rajono policija savo kriminalinių įvykių suvestinė tą kartą pranešė, kad Kauno rajone, Šlienavos kaime, netoli Kauno marių, rastas nežinomo asmens lavonas.
Skelbta, kad vyriškis gali būti 40–50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos sportiniu kostiumu, avėjo juodais batais. Pranešta, kad vyras turėjo tatuiruotę, o šalia kūno, rastas pistoletas „Baikal IŽ 79-8“ su dėtuve ir 9 šoviniais. Suvestinėse teigta, kad „ant vyro kūno išorinių smurto žymių nepastebėta“. D. Kedžio kūną atpažino jo tetos, vėliau tai patvirtino ir policija.
Bylos dėl nužudymų po mirties jam buvo nutrauktos, bet jo bičiulis Romualdas Ivanauskas už pagalbą vykdant nusikaltimus nuteistas kalėti aštuonerius metus – tai yra minimali bausmė už tokį nusikaltimą. Kaunietis pripažintas kaltu padėjęs D. Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus – planuojant keturių žmonių nužudymus.
Ketvirtąja šios liūdnos istorijos auka tapo vieninteliu įtariamuoju pedofilijos byloje paskelbtas verslininkas ir buvęs L. Stankūnaitės bičiulis A. Ūsas. Vyras rastas negyvas nukritęs nuo keturračio. A. Ūsas mirė 2010 metų birželio 13 dieną, praėjus vos porai mėnesių nuo D. Kedžio žūties.
Kauno pedofilijos istorijos įtariamojo 35 metų A. Ūso lavonas po pietų aptiktas Alytaus rajone. Apie jį pranešė Eigirdonių kaimo gyventoja. Paskambinusi į policiją moteris pasakė netoli kaimo aptikusi apvirtusį keturratį motociklą, o šalia jo gulintį negyvą vyrą.
35 metų A. Ūso lavonas ir motociklas rastas miško pakraštyje.
Keturratė transporto priemonė nebuvo apvirtusi. A. Ūso kūnas rastas gulintis nedideliame vandens telkinyje veidu žemyn. Netoliese gulėjo šalmas. Nelaimė nutiko vidudienį, vakarop buvo patvirtinta, kad miręs žmogus – A. Ūsas. Jis viešėjo sodyboje netoli nuo tos vietos, kur nutiko nelaimė. Keturratį vyras buvo nusipirkęs vos prieš kelias dienas iki nelaimės.
2011 metais pavasarį Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, atlikę A. Ūso mirties priežasčių ir aplinkybių tyrimą, priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Jie konstatavo, kad vyro mirtis buvo nelaimingas atsitikimas. Kiek vėliau A. Ūsas po mirties išteisintas ir pedofilijos byloje.
Paskutinioji auka buvo tiesiogiai su D. Kedžio kaltinimais pedofilija nesusijęs asmuo, Kauno apygardos teismo, kuriame teisėja dirbo N. Venckienė, pirmininko Alberto Milinio įsūnis 24 metų Vaidas.
Vaikinas dingo 2010 metų gruodžio 3-ąją, kai iš savo namų automobiliu išvažiavo pas tėvus. Jaunuolio kūnas su smurto žymėmis rastas po savaitės gruodžio 11 dieną pamiškėje netoli Sergeičikų kaimo.
D. Kedys dėl dukters prievartavimo kaltino „tris pedofilus“ – A. Ūsą, teisėją J. Furmanavičių ir paslaptingąjį „Aidą“. Įtariama, kad V. Milinis buvo palaikytas „Aidu“ ir nužudytas D. Kedžio šalininkų. Byla taip ir nebuvo ištirta, V. Milinio motina Marija Milinienė iki šiol yra saugoma policijos pareigūnų.
Neringa Venckienė kovoje dėl brolio dukters globos dalyvavo nuo pat pradžių, o šiam mirus tapo mažametės dukterėčios globėja, dar vėliau mergaitė iš jos buvo atimta jėga, nes šios ji neatidavė motinai L. Stankūnaitei, kaip tai buvo nurodęs teismas.
N. Venckienės kovos dėl dukterėčios metu, gimė taip vadinama „Garliavos minia", žmonės, palaikę buvusią teisėją jos kovoje dėl brolio dukters globos ir saugoję namus Garliavoje. Ši minia ne kartą susidūrė su policija ir antstoliais, mėginusiais jėga perduoti N. Venckienės dukterėčią jos motinai L. Stankūnaitei.
N. Venckienė buvo idėjine „Garliavos įvykių“ vedlė, vėliau sukauptą minios pasitikėjimo kapitalą panaudojusi kelyje į Seimą. Moteris kartu su bendražygiais įkūrė „Drąsos kelio“ partiją ir 2012 metais dalyvavo Seimo rinkimuose, į parlamentą pateko septyni partijos nariai, buvo suformuota „Drąsos kelio“ frakcija Seime.
Tiesa, Seime ji neužsibuvo, Vilniaus apygardos teismui nutarus, kad D. Kedžio mesti kaltinimai tariamiems pedofilams tebuvo įrodymais nepagrįstos kalbos, pareigūnų akys nukrypo į N. Venckienę – prokurorai paprašė naikinti jos neliečiamybę, sakė turintys duomenų apie nusikalstamas veikas. Seime pakvipus apkalta, N. Venckienė pasileido bėgti. 2013 metų pradžioje ji išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno JAV.
Moteris kurį laiką ramiai gyveno Čikagoje, net buvo sukūrusi savo verslą. Čikagoje ji suimta 2018 metų vasarį, o 2019 metų lapkritį grąžinta į Lietuvą.
