Kitų metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatoma skirti 870 mln. litų – tai yra 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors skiriamų lėšų suma yra šiek tiek didesnė nei šiemet, tačiau bendra jų dalis nuo BVP mažėja. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 850 mln. litų, tai sudaro 0,89 proc. nuo BVP.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Eltai teigė, kad jos vadovaujama sistema bus priversta gyventi minimaliu išgyvenimo režimu, bet žada, kad karių, dalyvaujančių tarptautinėse misijos, saugumu taupumo vardan rizikuojama nebus.
„Šitas biudžetas, kurį Vyriausybė teikia Seimui, toli gražu iki to, kad būtų galima sakyti – tenkina. Vien įvertinus vienu rodikliu, kurį paprastai naudoja NATO valstybės, tai yra procentinė išraiška nuo bendrojo vidaus produkto, tai viską pasako, bus 0,88 proc. nuo BVP. Kadangi prognozuojamas BVP augimas, tai šitas 19 mln. litų pliusas prie to, ką turėjome šiemet, jo nepaveja ir todėl, lyginant su šių metų procentu, nuo BVP netgi ir yra mažėjimas“, – dėstė R. Juknevičienė.
Nepaisant to, krašto apsaugos ministrė pripažįsta suprantanti padėtį valstybėje ir įžvelgia net teigiamų to pusių: „krizė atidengė išlaidavimo mastus, kurie buvo visose sistemose, taip pat ir iš dalies pas mus. Buvo labai gera proga tą sustabdyti ir įpratinti žmones gyventi kitaip, bet krašto apsauga ir kariuomenė yra tik besivystančioje stadijoje, tik kuriame ją, todėl kalbėti šiandien apie gynybą tokią, kokią turėtų turėti NATO valstybė, negalima“.
Pasak ministrės, daug ko atsisakyta dėl taupymo jau pernai. „Ir komandiruočių, ir reprezentacijos išlaidos, viešieji ryšiai, viskas buvo nukarpyta, kai kuriose srityse net 70–80 proc., jeigu ne daugiau“, – teigė R. Juknevičienė.
Ministrė akcentuoja, kad taupumas neturi atsiliepti karių, dalyvaujančių tarptautinėse misijose, saugumui.
„Mes negalime rizikuoti ir nerizikuojame karių saugumo sąskaita. Tiek, kiek reikia, tuos poreikius, kokie yra reikalingi, mes tenkiname“, – sakė R. Juknevičienė.
2009 metais pagal išlaidas gynybai (1,1 proc. nuo BVP) Lietuva buvo antra nuo galo tarp NATO narių. Už Lietuvą mažiau lėšų krašto apsaugai skyrė tik Liuksemburgas – 0,5 proc. BVP.
NATO valstybės yra susitarusios krašto gynybai skirti ne mažiau nei 2 proc. nuo BVP. Vis dėlto šį susitarimą vykdo tik nedaugelis NATO narių. 2009 metais jo laikėsi Jungtinės Valstijos (4 proc. BVP), Graikija (3,1 proc.), Jungtinė Karalystė (2,7 proc.), Albanija (2 proc.), Prancūzija (2,1 proc.).
2010 metais daugiau negu dvigubai didesnę BVP dalį gynybai skiria Estija (1,86 proc.). Didesnė finansavimo dalis krašto apsaugai skiriama ir kaimyninėse Latvijoje (1,13 proc.) bei Lenkijoje (1,95 proc.).
