Lietuvoje prieš tampant saugomu liudytoju būtina viską gerai pasverti, mat tokį statusą įgijęs asmuo ne visada išvengia nelaisvės bausmės. Dar blogiau: policijos bendradarbiai rizikuoja net savo gyvybe, nes patekę už grotų gali pakliūti į savo įduotų banditų ar jų patikėtinių nasrus.
Pastaraisiais metais pasitaikė ne vienas atvejis, kai garsiose bylose liudiję asmenys vėliau buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Aukšti pareigūnai nelinkę komentuoti tokios situacijos. Tačiau jie pusę lūpų prasitaria, kad mafijos pasaulyje ožiais vadinami vyrai yra kalinami ne su kitais nuteistaisiais, o specialiame korpuse, esančiame vienoje iš šalies kalinimo įstaigų.
Latvis neišvengė bausmės
Neseniai teismai smogė dar vieną smūgį su plataus masto organizuotu nusikalstamumu kovojantiems pareigūnams. Padėjęs demaskuoti garsią vilniečio Marijano Taraškevičiaus vadovaujamą gaują, kuri vertėsi cigarečių, narkotikų kontrabanda, bei dėl kyšininkavimo iš kėdės išvertęs Vilniaus apygardos teisėją Ryšardą Skirtuną, Latvijos pilietis Romanas Šnipkis nuteistas 90 parų arešto. Tokį nuosprendį jam paskelbė tas pats Vilniaus apygardos teismas.
Bausmė latviui skirta už 33 tūkst. eurų vertės vekselio suklastojimą ir svetimų asmens dokumentų laikymą. Iš pirmo žvilgsnio nuosprendis gali pasirodyti simboliškas, tačiau kyla natūralus klausimas, kokia prasmė bendradarbiauti su šalies teisėsaugininkais ir jiems atskleisti svarbiausias mafijos paslaptis bei aukščiausio lygio teisėsaugininkų korupcijos atvejus, jei vėliau pats vyksti „pailsėti“ už grotų?
Latviui R. Šnipkiui niekada nebuvo inkriminuoti sunkūs, kruvini nusikaltimai. Kalbama, kad Latvijos nusikalstamo pasaulio šulai jau seniai griežia dantį ant R. Šnipkio, todėl pastaruoju metu vyras gyvena Vilniuje ir yra saugomas policijos.
Daug žino apie korupciją
„Balsas.lt savaitės“ redakciją pasiekė anonimo laiškas su unikaliomis nuotraukomis iš Vilniaus kriminalinės policijos darbuotojų operatyvinių bylų. Vienoje jų – dabar psichikos negalią simuliuojantis kontrabandininkų vadeiva M. Taraškevičius, prieš keletą metų įamžintas galingu visureigiu BMW X6 skriejantis automagistrale net 280 km/val. greičiu.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai R. Šnipkio mobiliuoju telefonu padarytos nuotraukos.
Vilniaus teismuose su kauke pasirodantis ir tokių pat kaukėtų pareigūnų lydimas R. Šnipkis per vieną iš privačių pokalbių žurnalistui prasitarė turįs daugiau duomenų ne tik apie garsiausias pastarojo meto nusikaltėlių gaujas. Jis turi informacijos ir apie žemiausio sluoksnio sostinės policininkus apraizgiusią korupciją.
Klampina naktinis incidentas
Tik per plauką nuo kalėjimo slenksčio yra ir bene garsiausiu Lietuvoje informatoriumi vadinamas vilnietis Mindaugas Žalimas. Ištisą parą pareigūnų saugomas vyras jau suteikė vertingų duomenų apie prieštaringai vertinamo garliaviškio Drąsiaus Kedžio galbūt surengtas garsiąsias Kauno žudynes 2009-ųjų spalio 5 dieną, kai buvo nužudyti du žmonės.
Prieš kelis mėnesius M. Žalimas atvirai liudijo ir aukščiausių Policijos departamento pareigūnų byloje, kurioje jie kaltinami neužkirtę kelio Kauno žudynėms.
Nuo pernai šis vyras yra linksniuojamas kitoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo prie vieno Vilniaus naktinio klubo. Iš pradžių vyras buvo įtariamasis, dabar yra tik liudytojas. Tačiau prieš keletą metų sumuštas Baltarusijos pilietis Viačeslavas Revinskis siekia, kad tą vakarą apsaugininku dirbusiam M. Žalimui būtų pateikti kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Nukentėjęs baltarusis teigia, kad tą vakarą jį sumušė keli klubo apsaugos darbuotojai, tarp kurių buvo ir M. Žalimas.
Kai kurie „ekspertai“ M. Žalimo liudijimais vadinamojoje Kauno pedofilijos istorijoje smarkiai suabejo ir ėmė kalbėti, kad buvęs D. Kedžio bičiulis nusprendė imtis viešumo, kai iškilo pavojus patekti už grotų.
Smūgis Marafonui
Bene didžiausią smūgį sąžiningai su banditais kovojantys teisėsaugininkai patyrė beveik prieš dešimtmetį, kai šalies teismuose buvo nagrinėjama Kėdainių žudynių byla.
Tada pareigūnams ypač padėjo vienas šių nusikaltimo iniciatorių – Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas Ričardas Baratinskas, pravarde Marafonas. Jis pirmasis iš savo gaujos pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir padėjo atskleisti šiurpią keturių asmenų žmogžudystę pakaunėje.
Kaip ir buvo sutarta per neoficialias derybas, prokuroras teisme Marafonui pasiūlė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teisėjas nusprendė kitaip ir kaunietį nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Iki šiol kalbama, kad išgirdęs tokį nuosprendį kaltinimą palaikęs prokuroras atseit net nualpo. Toks teismo nuosprendis šokiravo ir tuometinį Kauno apygardos prokuratūros vadovą Gintarą Jasaitį.
Po šio iki šiol prieštaringai vertinamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio prokuratūra ėmėsi iki tol negirdėto žingsnio – apskundė jį kaip pernelyg griežtą. Paprastai prokurorai skundžia tik švelnius nuosprendžius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas prokurorų argumentų neišgirdo ir paliko galioti R. Baratinskui paskirtą griežčiausią bausmę – įkalinimą iki mirties.
Per vieną neoficialių apklausų Marafonas operatyvininkams prasitarė žinantis tikruosius žudynių organizatorius. Jis nurodė ir kelis gerai žinomus asmenis iš senosios Kauno mafijos pasaulio. Tačiau pamatęs, kad prokurorams nepavyko sušvelninti griežto nuosprendžio, Marafonas atsisakė įvardyti tikruosius užsakovus.
Kalbėta, kad vyras skaudžiai išgyveno tokį nesusipratimą ir puolė į depresiją. „Balsas.lt savaitei“ pabandžius apie tai atvirai pasišnekėti, jis atsisakė bendrauti.
Daktarams – įtemptos dienos
Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme baigiamoje nagrinėti kauniečio Henriko Daktaro ir jo vyrų gaujos byloje buvo ne vienas asmuo, kuris smulkiai pasakojo apie gaujos nusikaltimus. Kai kurie iš bendradarbiavusių kauniečių tikėjosi išvengti nelaisvės bausmės, tačiau pernai vasarą išgirdę prokuroro pasiūlytas bausmes liko pritrenkti.
Garsioje byloje minimi vyrai neramūs, nes jau pamažu ruošiasi bausmės atlikimo pradžiai. Tarp visoje šalyje kalinčių Daktarų lyderiams prisiekusių nuteistųjų sklando kalbos, kad žadama negailestingai susidoroti su „ožiais”.
„Jei būčiau žinojęs, kad taip elgiamasi su tais, kurie nusprendė kalbėti, nebūčiau net prasižiojęs. Bet dar ne viskas prarasta, pažiūrėsime, ką nuspręs teismui vadovaujantis teisėjas“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo vienas iš teisiamų ir teisėsaugai atsivėrusių Daktarų gaujos narių.
Jau antrus metus nagrinėjamoje Daktarų grupuotės byloje teismo nuosprendis turėtų būti skelbiamas vasarą.
KOMENTARAS
Vytautas Grigaravičius
buvęs generalinis komisaras
Mano akimis, liudytojų apsaugos įstatymas – viena labiausiai pavykusių sistemų iš tų, kurios reguliuoja mūsų teisėtvarkos veiklą. Kurdami šį įstatymą kolegos pareigūnai rėmėsi Italijoje, JAV narpliotų mafijos bylų pavyzdžiais.
Jei mūsų šalyje bendradarbiaujantis asmuo nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kalėjimo departamentas sudaro sąlygas, kad jis būtų saugus ir neturėtų sąlyčio su kitais nuteistaisiais. Netgi atliekant bausmę, pareigūnai su juo palaiko nuolatinius kontaktus, nes liudytojų apsaugos programa tebetęsiama. Atlikęs bausmę toks asmuo toliau saugomas ir slapčia integruojamas į visuomenę.
Jei toks asmuo žudė, prievartavo, pardavinėjo narkotikus – už tai turi atsakyti. Jam nėra jokių išskirtinių sąlygų. Juk ir JAV prieš savo bendrus sutikusiems liudyti nusikaltėliams yra taikoma panaši tvarka. Pamenu, per televiziją buvo rodomas ne vienas dokumentinis filmas, pasakojantis kaip kadaise vienas Amerikos mafijos bosas dalyvavo žiauriuose nusikaltimuose, tačiau pradėjęs bendradarbiauti išvengė kalėjimo. Vis dėlto vėliau, nors gyveno su pakeista tapatybe, pasidarė veido operaciją, ėmėsi narkotikų verslo. Už tai buvo nutvertas ir vėliau įkištas už grotų.
Konkretaus Lietuvoje sutikusių bendradarbiauti su teisėsauga asmenų skaičiaus neminėsiu, nes tai – valstybės paslaptis. Tačiau tai nebus vienetai.
