Į Lietuvą iki penktadienio atvyko daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių. Tačiau tai tik skaičiai. Mūsų pašnekovė Liudmila yra viena iš jų. Ją sutikome lankydamiesi ukrainiečių registracijos centre Vilniuje.
Rankose moteris turi pasą ir popierėlį, ant kurio užrašytas jos eilės numeris. Čia, centre, ukrainiečius registruoti kviečia pagal numerėlį. Laukdama savo eilės Liudmila keletą minučių skyrė pokalbiui su tv3.lt.
„Miegoti buvo neįmanoma“
Į Vilnių ukrainietė atvyko naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį – apie trečią valandą. Ji ir kiti ukrainiečiai iš Lvivo atvažiavo autobusu.
„Kelionė buvo tiesiog nuostabi. Patogus autobusas, labai rūpestingi vairuotojai, kurie mums viską papasakojo. Iš Lvivo išvykome 10 val., trečią nakties buvome Vilniuje. Vairuotojai mokėjo rusiškai, vienas kalbėjo su dideliu akcentu, kitas turbūt buvo etninis rusas“, – tv3.lt pasakoja Liudmila.
Liudmila iki karo gyveno Kyjive. Čia trisdešimties aukštų name netoli ežero turėjo butą. Jį moteriai nupirko ir įrengė vaikai. Prieš tai moteris gyveno Mykolajive, tačiau mirus vyrui ten turėtą turtą pardavė ir išsikraustė į sostinę.
Prasidėjus apšaudymams, Liudmila persikėlė pas sūnų į namą Kyjivo priemiestyje. Ten moteris su vaikais kurį laiką ir slėpėsi. Vis dėlto vėliau rajone, kuriame stovėjo Liudmilos sūnaus namas, taip pat prasidėjo apšaudymai.
„Vieną namą pažeidė sparnuotosios raketos, kurią numušė ukrainiečiai, nuolauža. Kodėl mes iš Kyjivo išvykome? Galėjome likti, būti, bet tie visi šaudymai, sprogdinimai, nelaikė nervai, miegoti buvo neįmanoma. Marti labai jaudinosi. Mes visi išvykome, liko mano sūnus. Vyrų iš Ukrainos neišleidžia“, – atsidūsta Liudmila.
Liudmilos sūnus turi traumą nuo vaikystės – viena akimi nemato. Dėl to jis yra netinkamas karo tarnybai. Vis dėlto tai nesvarbu, vykstant karui, ir tokie žmonės gali būti pakviesti tarnauti.
„Kyjive yra teritorinės gynybos organizacijos padalinys, kuris priklauso ZSU (Ginkluotosioms Ukrainos Pajėgoms – aut. past.). Jie gina savo teritoriją, stato užkardos punktus, vyrai saugo, kad nepraeitų diversantai, marodieriai, tai apsauga. Ten ima tuos, kurie gali šaudyti, kurie turi karinį pasirengimą. Jis vienas ten liko, o aš ir marti bei du vaikai išvykome“, – sako moteris.
Žmonės matė po kojomis krentančias raketas
Liudmilos brolis yra chirurgas, dirbantis Mykolajive. Kaip žinia, ten vyksta smarkūs mūšiai, miestas apšaudomas, daug žmonių žuvo, daugybė sužeistų.
„Mano brolis dirba apskrities ligoninėje, jis neįgalus, beveik nevaikšto, skauda koja, tad dirba priėmimo skyriuje, bet yra chirurgas. Jis žino, jei trūks chirurgų, jam gali tekti ir operuoti atsisėdus.
Daug sužeistų, tarp jų vaikų, ligoninėje buvo kovidinis skyrius, jį atlaisvino. Daug ligonių išleido namo, vaikus perkėlė į rūsį“, – pasakoja ukrainietė.
Jos brolio žmona dirba tos pačios ligoninės infekcinio skyriaus vedėja.
„Ji pasakojo, kad nesprogusi raketa nukrito tiesiai po jos kabineto langu. Tame kvartale vien apskrities ligoninės – vaikų, onkologijos ir kitos. Sviedinys sprogo ir pažeidė onkologijos ligoninę. Aš šoke nuo to.
Šiandien brolio gimtadienis, jam paskambinau, jis sako, kad dabar ramu. Jis gyvena rajone, kur yra gamykla. Aš ten daug metų dirbau, ten taip pat sprogo sviedinys. Tai Mykolajivas. Kyjive gyvenau, tokių dalykų nebuvo, o Mykolajive kiekvieną dieną taip“, – graudinasi iš Ukrainos pabėgusi moteris.
Kelias iki Lvivo buvo sunkus
Liudmila ukrainiečių registracijos centre ketvirtadienį laukė nuo 11 val. su ja kalbėjomės prieš 14 val. Moteris nepyksta, kad reikia šiek tiek palaukti ir dėkoja Lietuvai už pagalbą. Centre yra vandens, maisto, kur pailsėti.
Liudmila pasakoja, kad kelias į nuo Kyjivo iki Lvivo buvo sunkus. Ukrainos valdžia suteikė galimybę žmonėms naudotis traukiniais nemokamai.
„Kai kirtome Lenkijos sieną, mus pamaitino karštu maistu lenkai po paros kelionės. Prieš Vilnių kažkoks vairuotojas mums nupirko degalinėje karštą dešrainį. Sakau ačiū Lietuvos vyriausybei ir savanoriams, kurie nemokamai dirba ir padeda“, – kalba moteris.
Liudmila sako, kad gyvenimas Lietuvoje ir Lvive skiriasi kaip dangus ir žemė. Ten – daug žmonių, veikia paskirstymo punktai.
„Atrodo, kad valdžia neteko kontrolės Lvive. Buvo savanoriai, bet jie nieko nežino, juos keičia, ateina kiti, bet jie pavargsta, yra šiek tiek maisto. Mes turėjome grivinų, nusipirkome daugiau maisto. Čia viskas tvarkingai, yra policija, savanoriai“, – pastebi Liudmila.
Užsiregistravusi ukrainiečių registracijos centre Liudmila išvyko apsistoti pas pažįstamus. Moteris yra baigusi universitetą Kaune, su šiais žmonėmis bendrauja nuo studijų laikų.
Vidaus reikalų ministerijos penktadienio ryto duomenimis, Lietuvoje iš viso nuo karo pradžios MIGRIS sistemoje užregistruota 20 060 Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių. Iš jų 19 506 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, 56 pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, 9 pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 489 naudojasi beviziu režimu.
Iš visų iki penktadienio Lietuvoje užregistruotų ukrainiečių 8 645 yra vaikai iki 18 metų
