Vilniuje Šnipiškėse netoli miesto savivaldybės su giminaičiais gyvenantis bedarbis Olegas pasakoja, kad be kanalizacijos ir vandentiekio sostinėje verčiasi jau 7-erius metus. Vandenį visus metus reikia neštis iš specialių kolonėlių, o tualetas stovi lauke pas kaimynus.
„Einam pas kaimynus, čia į kiemą šitą, pasakom, kad einam pas juos, ir viskas. Lauko tualetas stovi“, – sako vilnietis.
Olegas ir jo kaimynas Voldemaras aiškina, kad jiems buvo siūlyta prisijungti prie centrinės nuotekų ir vandentiekio sistemos. Nors dauguma norėjo, sutikti visiems neleido finansinės galimybės. Mat prisijungti prie sistemos reikia už savo pinigus. O tokia paslauga gali kainuoti nuo poros šimtų iki poros tūkstančių eurų.
Tokių netvarkingų lauko tualetų savininkams ateina liūdnos dienos. Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį teršti gamtos tokiomis būdelėmis nebebus galima. Kiekvienas lietuvis, įsikūręs miestelyje, kuriame gyvena daugiau nei 2000 žmonių, privalės paklusti reikalavimams.
„Gyventojai galės pasirinkti. Jungtis prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų arba kartu vandeniu, arba tik centralizuotų valymo tinklų, taip pat galės atvejais, kai jų turimi individualūs valymo įrengimai atitinka reikalavimus. Galės jai naudotis ir toliau, jeigu jie yra sertifikuoti“, – sako Seimo narys Kęstutis Mažeika.
Toks lauko tualetas galės stovėti tik tada, jei bus prijungtas prie kanalizacijos.
„Galės naudotis ir dabar turimais lauko tualetais, dėl ko ir buvo čia kilęs didelis ažiotažas, tiktai turės užtikrinti, kad tie rezervuarai būtų sandarūs, ir turėti įrodančius dokumentus, kad nuolat išveža tas nuotekas valyti“, – sako K. Mažeika.
Priimti tokį įstatymą Seimą paskatino Europos Komisija, Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos milijonus įsisavinusios valstybės privalo užtikrinti, kad gyventojai neterštų aplinkos.
„Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamai įgyvendinamos miesto nuotekų direktyvos. Esmė – per mažai gyventojų prisijungia prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, per daug gyventojų nuotekas tvarko individualiai“, – tikina Aplinkos ministerijos atstovas Irmantas Valiūnas.
Jei Lietuva nepasieks nustatytų nuotekų valymo normų, teks susimokėti, o baudos nemažos.
„Gresia tikrai didelės baudos iš Europos Komisijos, būtent dėl nepasiektų rezultatų, kuriais buvo įsisavintos Europos Sąjungos lėšos. Gali būti iki šimto ir daugiau milijonų eurų“, – sako K. Mažeika.
Baudas mokės ne tik valstybė, bet ir gyventojai. Pagal priimtas pataisas, iš pradžių bus skiriami įspėjimai, tačiau vėliau baudos nuo 70-ies iki 100-o eurų. Tiesa, ne visi gyventojai privalės prie nuotekų sistemos jungtis savomis lėšomis, skurdžiai gyvenantys lietuviai prie tinklų bus prijungiami nemokamai.
„Yra kategorija žmonių, kurie to neįstengia padaryti dėl finansinių sumetimų, dėl finansų priežasties, socialiai remtini žmonės. Mes prašėme politikų, kad tiems žmonėms būtų nustatyta tvarka, būtų kompensuojamas tinklų įrengimas“, – teigia vandens tiekėjų atstovas Bronius Miežutavičius.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje prie centralizuotos nuotekų sistemos turi prisijungti 30 000 lietuvių. Jie tai privalo padaryti iki 2030-ųjų.
