k. mažeika

Buvusio aplinkos ministro, Seimo nario „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos sprendimas jungtis prie kuriamos partijos pradžiugino, teigia Saulius Skvernelis. „Man džiugu pirmiausia tai, kad tai yra mano ministras, buvęs Vyriausybėje, jis kartu dirbo ir tikrai tai pradžiugino“, – šeštadienį žurnalistams Palangoje teigė buvęs premjeras. Jis taip pat pridūrė būsiantis laimingas, jeigu prie jo buriamos partijos prisijungs ir daugiau ministrų, dirbusių jo Ministrų kabinete.

Prie buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos jungiasi ir buvęs aplinkos ministras, valstietis Kęstutis Mažeika, kuris šeštadienį atvyko į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamąjį suvažiavimą, o išvakarėse savo sprendimą gana mįslingai aprašė socialiniame tinkle. Pasak K. Mažeikos, kovo mėnesį prasidėjus Seimo pavasario sesijai jis ketina jungtis prie frakcijos Seime, o per tą laiką išstos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Kilus dvejonėms dėl kandidatės į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus Beatos Valungevičienės ryšių su teistais asmenimis, politikė pranešė atsiimanti savo kandidatūrą. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą į steigiamos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkės postą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Valungevičienė. Politikės įsitikinimu, nuosprendžiai Lietuvoje yra rašome ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.

Į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ primininkus kandidatuojanti politikė Beata Valungevičienė sulaukė tinklaraštininko, kuris anksčiau dirbo S. Skvernelio patarėju, Skirmanto Malinausko kritikos. Pasak jo, ši politikė yra susijusi su Artūru Pukeliu-Šviniumi ir prieštaringai pagarsėjusiu Žydrūnu Buzu.

Alytuje stiprinamos policijos pajėgos, praneša Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Alytaus rajono gyventojai dar šią savaitę skundėsi dėl be pranešimo gyvenvietės centre apgyvendintų migrantų. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šeštadienį pranešė, kad Alytuje stiprinamos policijos pajėgos. „Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos – Baltarusijos sieną kerta didelis srautas nelegalių migrantų, norinčių patekti į Europą.

Nelegalių migrantų srautui nemažėjant, Vyriausybė pagalbos kreipėsi į savivaldybes. Alytaus rajone esančiame kaime viename apleistame pastate buvo apgyvendinti daugiau nei šimtas migrantų. Vietiniai sako, kad migrantai čia buvo atvežti naktį ir nieko neįspėjus, o aplink gyvenantys žmonės apie naujus kaimynus sužinojo tik ryte.

Kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį išreiškė palaikymą Seime svarstomam siūlymui, jog vairuotojai turėtų būti įspėjami apie mobiliuosius greičio matuoklius – vadinamuosius „trikojus“. Vidaus reikalų buvo parengusi neigiamą išvadą Seime svarstomoms „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko pataisoms, kuriomis jis siūlo nustatyti, kad kelio ženklais vairuotojai būtų informuojami apie kelio ruožuose atliekamą automatinę eismo kontrolę „mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis“, t.y. vadina...

Laidoje „Karštai su tv3.lt” bandyta išnarplioti itin painų milijoninį Lietuvoje įsikūrusį šunų veisimo tinklą bei atsakyti į klausimą – ar tai paprasčiausias apsileidimas, ar sistemingos skirtingų asmenų ir institucijų sąmokslo dalis? Laidos svečiai sutiko, jog tai – iš tikrųjų itin didelio mąsto operacija.  Laidoje dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.

Šį pirmadienį aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ nagrinėjo ypač didelį atgarsį visuomenėje sukėlusią temą – nelegalios šunų veisyklos. Laidos svečiai – aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė – diskutavo, ar nelegalios veisyklos yra tik apsileidimas, ar milijoninis verslas.

Aplinkos ministerijai svarstant ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu pakeistas medžioklės taisykles, greta ministerijos protestavo medžiotojai. Su šunimis, medžioklės ragais ir vėliavomis susirinkę žmonės reikalavo pagarbos sau ir piktinosi, kad visuomenė jų nesupranta, susidaro klaidingą įspūdį apie jų veiklą.  Tiesa, greta ministerijos susirinko ne tiek ir daug medžiotojų, greta pastato ir anapus gatvės marširavo vos pora dešimčių žmonių, kurie atsivedė kelioliką šunų ir putė ragus.

Aplinkos ministerijai svarstant ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu pakeistas medžioklės taisykles, greta ministerijos protestavo medžiotojai. Su šunimis, medžioklės ragais ir vėliavomis susirinkę žmonės reikalavo pagarbos sau ir piktinosi, kad visuomenė jų nesupranta, susidaro klaidingą įspūdį apie jų veiklą.  Tiesa, greta ministerijos susirinko ne tiek ir daug medžiotojų, greta pastato ir anapus gatvės marširavo vos pora dešimčių žmonių, kurie atsivedė kelioliką šunų ir putė ragus.

Gamtos apsaugos ir miškų sektorius kuruojanti aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų, BNS ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų kritikuota viceministrė įteikė prašymą atleisti ją savo noru, ji nebedirbs nuo nuo kitos savaitės.  „Ta įtampa ir visa kita... Aplinkybės tokios susidėjo. Ši savaitė yra jos paskutinė darbo savaitė“, – BNS teigė ministras K. Mažeika.

Premjeras dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo įteisinti medžioklę lankais kategoriškas. Jis teigia, kad tokia priemonė įsigalioti negali. „Dar kartą dėl medžioklės su lankais. Šiandien apie tai kalbėjausi su aplinkos ministru. Mano nuomonė nepasikeitė: tokia priemonė yra neišdiskutuota, nereikalinga ir nepriimtina. Tokia priemonė įsigalioti negali“,  – savo „Facebook“ tinkle skelbė premjeras.

Dezinfekuoti laiptines, valyti durų rankenas ir telefonspynes bus privaloma visiems daugiabučiams, trečiadienį teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Ta tvarka bus privaloma, ypač tais atvejais, kai toje laiptinėje bus nustatytas bent vienas užsikrėtimo atvejis, kai tose patalpose gali lankytis žmogus, kuris yra viruso nešiotojas. Tai tokiais atvejais (valymą turi užtikrinti – aut. past.

Didėjant rizikai, kad Lietuva sulauks baudos, šaliai vėluojant prijungti visus miestų ir miestelių gyventojus prie centralizuotų nuotekų tinklų, aplinkos ministras žada, kad iki 2023 metų visi jie bus prijungti, įvykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai.  Teisingumo ministerija, koordinuojanti Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimą, perspėja, kad nepaisant pastaruoju metu Aplinkos ministerijos žengtų svarbių žingsnių, vertėtų situaciją prižiūrėti geriau.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Vaidui Laukiui siūlo trauktis į žemesnes pareigas. Kaip BNS trečiadienį informavo ministro atstovas Justas Jaskonis, pasiūlymas departamente dabartiniam jo vadovui užimti vyr. specialisto pareigas įrašytas metiniame veiklos vertinime, kuriame V. Laukys įvertintas nepalankiai. Apie tai, kad ministras siūlo V. Laukiui trauktis iš pareigų, trečiadienį pranešė LRT radijas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Lietuvoje pastaruoju metu kylant vis naujų aplinkos taršos incidentų, Seimas antradienį priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas.  Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad vadinamojo „Klaipėdos paketo“ priėmimas yra pirmas žingsnis link „normalios tvarkos“ ir aplinkos apsaugos sustiprinimo.

Alytaus miesto savivaldybė dar kartą prašo Aplinkos ministerijos rekomendacijų dėl gaisravietėje likusio užteršto vandens – institucijos kol kas nesutaria ir dėl vandens užterštumo lygio, ir dėl galimų jo valymo būdų. „Sakykim, kol kas tų protingų, gerų sprendimų nesulaukėme.

Ketvirtadienį gamtininkams įteikus peticiją Vyriausybei dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiemet viename vertingiausių Lietuvos miškų stabdoma medžioklė. „Šiemet mes medžioklę visiškai stabdome Punios šile. Vertinsime gyvūnų populiacijos būklę ir galimą žalą medynams. Medžioklės Punios šile šį sezoną tikrai nebus. Sezonas yra nuo spalio 15 dienos ir būtent nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.

Daliai gamtosaugininkų siūlant plėsti Punios šilo rezervatą ir taip jį apsaugoti nuo kirtimų, kai kurie politikai, ekspertai ir mokslininkai sako, jog tai nėra tinkamiausias būdas išsaugoti šilą.

Po peticija išsaugoti Punios šilą per tris dienas pasirašė beveik 7,8 tūkst. gyventojų. Artimiausiu metu peticijos organizatoriai tikisi surinkti 10 tūkst. parašų. Praėjusią savaitę per 100 įvairių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai, rašome pranešime spaudai.

Gamtosaugininkų organizacijos ir daugiau nei 100 visuomenininkų prašo prezidento Gitano Nausėdos apginti vieną vertingiausių šalies miško masyvų – Punios šilą. Tarp pasirašiusiųjų – Lietuvos ornitologų, Entologų draugijų, „Baltijos aplinkos forumo“, Gamtos apsaugos organizacijos „Baltijos vilkas“, viešosios įstaigos „Darnaus vystymosi centras“, asociacijos „Gyvas miškas“, nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos arboristikos centras“ bei Labanoro klubo vadovai.

Druskininkams ketinant prašyti Vyriausybės neteisėtai pastatytą Vijūnėlės „dvarą“ leisti perimti visuomenės poreikiams, aplinkos ministras pareiškė, kad pastatas turi būti nugriautas. „Reikia griauti. (...) Yra teismo sprendimas, kuris turi būti vykdomas“, – BNS antradienį sakė K. Mažeika. Ministro teigimu, nėra būdo legalizuoti tokio „absoliučiai nelegalaus statinio“: „Visai kita žemės paskirtis.

Šią savaitę užsiminęs apie ketinimus apmokestinti taršius automobilius, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog būtina apsispręsti, ar mokestis būtų taikomas visam transporto parkui – nuo traktoriaus iki lengvojo automobilio. Tačiau jis pabrėžia, kad naujas mokestis nebūtų taikomas mažas ar vidutines pajams gaunantiems žmonėms.

Gėlo vandens Lietuva turi pakankamai, o jo tiekimo problemas kai kuriuose vietovėse lėmė maži vandenviečių pajėgumai, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tuo tarpu paviršiniai vandenys nusekę, ir Neries lygiui pasiekus kritinį lygį, kylant grėsmei visai ekosistemai, gali būti prašoma Baltarusijos paleisti šiek tiek daugiau vandens į žemupį, pažymi ministras.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį inicijavo tarnybinį tyrimą dėl dingusios Nikolajaus Zobovo valdomo „Ąžuolyno meškučių cirko“ meškos. „Man kelia susirūpinimą, kaip tiek laiko specialistai, inspektoriai, tarnybos, kurios turi visus įrankius, vilkino situaciją ir galiausiai veiksmai nevyksta. Mes turime atsakyti visuomenei, kas čia buvo padaryta blogai“, – BNS sakė K. Mažeika. Tyrimo metu bus vertinamas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Andriaus Kairio elgesys.

 Aplinkos apsaugos departamentas bei Maisto ir veterinarijos tarnyba artimiausiu metu atliks patikrinimus dėl meškų laikymo sąlygų Nikolajaus Zobovo „Ąžuolyno meškučių cirke“. Teigiama, kad nustačius, jog gyvūnai laikomi netinkamai, jie gali būt konfiskuoti ir išvežti ten, kur jų laikymo sąlygos būtų užtikrintos pagal reikalavimus. Taip pat aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada kuo greičiau siekti, kad būtų uždrausta cirke naudoti laukinius gyvūnus.

Aiškėja, kaip valdžia Lietuvos vairuotojams išdalins 30-imt milijonų eurų. Po 1 tūkst. eurų gaus tik senų dyzelinių automobilių išsižadėję vairuotojai. Tik jie šią sumą galės išleisti arba viešajam transportui, arba naujesniam automobiliui. Kol tokias kompensacijas automobilių rinkos ekspertai vertina neigiamai, valdžia kalba, kad šiai aplinkos taršą mažinančiai priemonei galima skirti dar didesnes sumas. Tokiomis priemonėmis valdžia bandys kovoti su senais, aplinką teršiančiais automobiliais.

Kova su lauko tualetais pasiekė finišą. Seimas patvirtino pataisas, kurios įpareigos dalį kanalizacijos neturinčių lietuvių arba prisijungti prie centrinės nuotekų sistemos, arba įsirengti nuosavą patikimą sistemą. Jei lauko tualetai bus netvarkingi, reikės mokėti baudas. Ir ne tik gyventojams, bet ir visai Europos Sąjungos reikalavimų nesilaikančiai Lietuvai.

Kol nepavyksta priversti žmonių sučipuoti visų šalies augintinių, siūloma tai daryti už valstybės lėšas. Per kelerius metus tam siūloma skirti kone 6 milijonus eurų. Nuskriaustų, likimo valiai paliktų šunų prieglaudos sako, kad tai padėtų kovoti su neatsakingais keturkojų savininkais, kuriems grėstų nuobaudos. Dalis gyventojų piktinasi, kodėl augintinių sužymėjimu turi pasirūpinti patys jų šeimininkai, o ne valstybė už dyką. Atvykome į sostinės pašonėje esančią šunų prieglaudą.

Seimas svarstys, kaip teisingiau ir greičiau atlyginti gyventojams vilkų padarytą žalą. Parlamentas antradienį priėmė svarstyti dviejų įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti Aplinkos ministeriją atlyginti vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams. Prie jų Seimas grįš gruodžio 11 dieną. Nauja tvarka galiotų nuo 2019-ųjų gegužės. Jeigu Seimas pataisoms pritartų, Aplinkos ministerija žalos dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo funkciją perimtų iš savivaldybių.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika siūlo grįžti prie privalomo naminių gyvūnų ženklinimo, tačiau šįkart tai daryti nemokamai. „Siūlome, kad kates ir šunis būtų privaloma ženklinti poodinėmis mikroschemomis. (...) 2019-aisiais valstybės lėšomis bus nemokamai ženklinami visi šunys, o 2020-aisiais – dar ir katės, todėl gyventojams rūpesčių nekils ir kaštus padengs specialiai numatytas valstybinis finansavimas“, – pranešime cituojamas „valstietis“ K. Mažeika.

Vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams nuo 2019-ųjų gegužės turėtų atlyginti Aplinkos ministeriją, šią funkciją perimdama iš savivaldybių, siūlo parlamentinio Aplinkos apaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tokia tvarka dabar taikoma kompensuojant stumbrų padarytą žalą. „Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina, ir jų padarytą žalą.

Opoziciniams socialdemokratams dar kartą pagrasinus interpeliacija aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, pritarimą tam reiškia ir kai kurie jį į Vyriausybę delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, rašo „Lietuvos žinios“. „Ar jums neatrodo, kad esate per daug geros nuomonės apie save? Man atrodo, kad jūsų arogancija atvirkščiai proporcinga kompetencijai.

Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant ir baigiant apimti visą Lietuvą, svarstoma nebemokėti išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, kad tokia paskata nepasiteisino. „Turime minčių nutraukti tą skatinimą, nes matome, kad tas šiek tiek padeda, bet mažai. Geriau lėšų skirsime sklaidai ir kontrolei. Vyksta svarstymai. Nemokėsime gal net ir už pateles“ – BNS pranešė D. Remeika.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas daugiau negu 100 ha valdančius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas ketina šią tvarką keisti. 9 „valstiečiai“ ir Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas įregistravo atitinkamas Medžioklės įstatymo pataisas.