„Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina, ir jų padarytą žalą. Tada tas žalos atlyginimas nebus našta savivaldybėms, nes ta žala kartais būna didesnė, negu savivaldybės apskritai gauna lėšų kompensuoti vilkų padarytai žalai“, – BNS tvirtino K. Mažeika.
Jis su dar septyniais parlamentarais Seime užregistravo Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo įstatymo pataisas dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo tvarkos pakeitimo.
Pasak K. Mažeikos, Aplinkos ministerijai pradėjus kompensuoti vilkų padaromą žalą, savivaldybės galės daugiau lėšų skirti gyventojų švietimui, kaip apsisaugoti nuo vilkų.
„Toms (švietimo – BNS) priemonėms savivaldybėms dabar pritrūksta lėšų, nes visi pinigai skiriami tiesioginei žalai kompensuoti. Dabar savivaldybės galės kompensuoti priemones, atbaidančias vilkus, daugiau lėšų skirti švietimui, kaip apsisaugoti, ką rekomenduoja visuomenininkai“, – aiškino K. Mažeika.
Pasak jo, nuo 2019 metų keisis už medžiojamus gyvūnus surenkamų lėšų paskirstymo tvarka – po 50 proc. jų bus skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. Iki šiol lėšų daugiau gaudavo savivaldybės.
K. Navicko teigimu, šių lėšų kitąmet bus surenkama daugiau, nes nuo 2019-ųjų du kartus didinami mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
