Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimų šiemet kilo trys gaisrai.
Vienas jų kilo pirmąją 2018 metų dieną, kai Kaune degė gyvenamojo kotedžo stogas. Gaisro priežastis – netinkamas fejerverkų naudojimas.
Siaubinga naktis
1999 metus lietuviai sutiko trankiai. Naujųjų metų naktį košmariška tąkart vadino ir Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai.
„Vidury nakties buvo atvežtas ligonis 20 metų su krūtinės ir pilvo ląstos organų pažeidimu. Sprogo bomba, šita, petarda. Bet tokia savo padarymo bomba sprogo. Dar vaikutis buvo vidury nakties, 14 metų, su nutraukta plaštaka. Buvo pristatytas į Vaikų ligų skyrių Santariškių ligoninėje, vėliau pervežėme į Raudonąjį kryžių, kadangi dar ten krūtinės trauma buvo. Dirbo 46 brigados“, – TV3 žinioms lygiai prieš 20 metų kalbėjo gydytoja Stasė Lysenkova.
Tuo metu per patį Naujųjų sutikimo įkarštį policija sostinėje sunkių nusikaltimų neužfiksavo. Tik iš vakaro sostinės pareigūnams buvo pranešta apie nužudymą. Nurodytoje vietoje policija aptiko naujagimio lavoną su perpjauta gerkle.
Kiti užregistruoti nusikaltimai, sutinkant 1999 metus, buvo kaip ir visada – kažkas susimušė, iš kažko atėmė automobilį, pasitaikė ir peiliu sužalotų žmonių, kurių gyvybei pavojus nekilo. Jau po švenčių grįžę namo kai kurie vilniečiai rado apvogtus savo butus. Buvo vagysčių ir iš automobilių.
Ugniagesiams Naujųjų sutikimas tąkart, kaip ir kasmet, buvo pats darbymetis. Kaip tada informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šalyje kilo gana daug gaisrų, kilusių nuo šventinių petardų. Daugiausiai gaisrų sukėlė pro langą ar balkoną įlėkusios raketos. Degė daiktai balkonuose, užuolaidos. Nuo šventinių petardų Šilutės rajone beveik sudegė gyvenamasis namas.
O Vilniuje 5 val. ryto du įkaušę jaunuoliai liftu paleido važinėtis degančią padangą.
Griebiasi už galvų
Tačiau ir 2018-aisiais gali atsitikti visko, nes, kaip pastebi specialistai, žmonės nepersistengia imdamiesi atsargumo priemonių.
„Pirmiausia reikia perskaityti instrukciją, kurią gamintojas nurodo ant gaminio etiketės, ir ja vadovautis. Tai pagrindinė taisyklė“, – tv3.lt sakė fejerverkais prekiaujančios bendrovės „Blikas“ atstovas Mindaugas Preikša.
Pasak jo, nėra vieno tikslaus atstumo, kuris turi būti nuo fejerverko iššovimo vietos iki žmonių ar pastatų.
„Kiekvienas pirotechninis gaminys turi savo specifiką. Vienam gaminiui užtenka 15 metrų saugiam atstumui, o kitam – 40 ir dar daugiau metrų“, – komentavo pirotechnikos specialistas.
M. Preikša pastebi, kad žmonės nėra linkę skaityti gamintojų nurodymų ir nesivadovauja instrukcijomis.
„Mes, kaip šios srities specialistai, visada susiėmę esame už galvų per Naujuosius metus, nes neišlaikomi saugūs atstumai nei nuo pastatų, nei nuo žmonių“, – teigė pašnekovas.
Tačiau pašnekovas mato gerėjančią situaciją, kai daugiabučių namų bendruomenės susitaria vietą, kurioje bus leidžiami fejerverkai.
„Kaimynai pasiima savo fejerverkus, nusineša į tą vietą, visi pasižiūri. O ne tai, kad padrikai, kas kur nori statosi ir šaudo“, – pasakojo M. Preikša.
Tačiau nemaloni tendencija, kurią pastebi fejerverkais prekiaujančios įmonės atstovas, yra ta, kad žmonės leidžia savo fejerverkus masinio susibūrimo vietose, pavyzdžiui, Katedros aikštėje Vilniuje. Pašnekovas tvirtina, kad tokiose vietose leisti savo pirotechniką yra pavojinga, nes nebus užtikrintas saugus atstumas, o užsidegusį fejerverką gali kažkas paspirti ir taip nepavyks išvengti skaudžių nelaimių.
Trumpa džiaugsmo akimirka
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Petravičienė portalui tv3.lt sakė, kad specialistai prieš kiekvienas šventes kalba apie baisias pasekmes, kurias sukelia neatsakingas fejerverkų naudojimas, ypač, jei tai daro neblaivūs asmenys. Tačiau, pašnekovės teigimu, patarimai lieka neišgirsti ir sužalojimų nemažėja.
„Taip, džiaugsmo akimirka būna, bet trumpa, o įvykus nelaimingam atsitikimui pasekmės, deja, juntamos visą gyvenimą“, – kalbėjo ligoninės atstovė.
Pernai Naujųjų šventimas sprogdinant pirotechnikos gaminius nelaimėmis baigėsi 13 asmenų, kurie kreipėsi į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių.
J. Petravičienė tvirtino, kad dažniausios traumos – rankų, pirštų, plaštakų sužeidimai. Taip pat nemaža dalis į ligoninę patenka dėl galvos, veido srities sužalojimų.
Į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę absoliuti dauguma dėl neatsargaus pirotechnikos naudojimo patekusių pacientų – vyrai, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 50 metų. Dauguma tokiomis aplinkybėmis susižeidusių pacientų būna apsvaigę nuo alkoholio.
„Būtent dėl šios priežasties medikai su nerimu laukia Naujųjų nakties ir, matydami sužalojimus, jų padarinius žmogaus gyvenimo kokybei, ragina nenaudoti savadarbių pirotechnikos gaminių, vadovautis gamintojų instrukcijomis, neleisti fejerverkų sprogdinti neblaiviems asmenims“, – patarė J. Petravičienė.
Lengviau atsikvėpti negalima
„Skraidančios petardos, fejerverkai, deja, kartais neša ne tik džiugias emocijas. Ypač tada, kai jos įskrieja į mūsų pačių, artimųjų balkonus ar butus. Kasmet, dėl tokių „skrydžių“, kyla po kelis gaisrus“, – tv3.lt sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Šmigelskienė.
Departamento duomenimis, šiais metais dėl pirotechnikos gaminių naudojimo kilo trys gaisrai. Pašnekovė pastebi, kad tendencijos geros, nes gaisrų, kuriuos sukelia pirotechnikos priemonės, mažėja.
2012 m. kilo 9 pastatų gaisrai, 2013 m. – 8, 2014 m. – 19, 2015 m. – 11, 2016 m. – 1, o 2017 m. kilo 5 gaisrai.
„Deja, tai nereiškia, kad gyventojai gali lengviau atsikvėpti“, – budrumo Naujųjų metų naktį neprarasti patarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė.
Departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus gaisrai, kurių priežastis buvo netinkamas pirotechnikos gaminių naudojimas, dažniausiai kildavo Kauno miesto savivaldybėje.
Pamatykite TV3 reportaže:
