Dokumento projekte siūloma svarstyti galimybę veiksmus prieš valstybių kritinę infrastruktūrą prilyginti terorizmui, piratavimui ir užsimenama apie galimas sankcijas Rusijai dėl jos kontroliuojamo „šešėlinio laivyno“ sabotažinių veiksmų.
Pasak rezoliucijos projektą parengusios Seimo pirmininko pavaduotojos konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, pastaruoju metu vis dažnesni incidentai Baltijos jūroje, tokie kaip povandeninių kabelių pažeidimai ir kitokie kritinės infrastruktūros trikdymai, kelia rimtas dilemas Lietuvai ir sąjungininkėms.
„Rusija vykdo sistemingas diversines operacijas, kuriomis siekia sutrikdyti NATO Šiaurės ir Rytų flango saugumą. Operacijos vyksta pilkoje zonoje, kai Rusijos šešėlinis laivynas bando mūsų ir mūsų partnerių budrumą. Tokiomis grėsmėmis negalime abejoti ir turime imtis aktyvių veiksmų joms neutralizuoti“, – teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Įregistruotoje rezoliucijoje „Dėl Baltijos jūros saugumo ir esamo teisinio režimo koregavimo būtinybės“ raginama inicijuoti 1982 m. Jūrų teisės konvencijos pakeitimus, siekiant sustiprinti povandeninių kabelių apsaugą ir sukurti jiems skirtas saugumo zonas.
Dokumento projekte siūloma skatinti diskusijas tarptautinėse organizacijose dėl veiksmų, kurie užtikrintų energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros apsaugą visame Baltijos regione.
Siūlo svarstyti sankcijas Rusijai dėl jos de facto kontroliuojamo „šešėlinio laivyno“ sabotažinių veiksmų
Rezoliucijos projekto autoriai ragina ES lygiu inicijuoti diskusijas dėl galimybių įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl jos de facto kontroliuojamo „šešėlinio laivyno“ sabotažinių veiksmų prieš Baltijos ir Šiaurės šalių kritinę infrastruktūrą.
„Esama tarptautinė teisė ne visuomet atliepia dabartines geopolitines realijas. Dauguma grėsmių formų yra pasikeitusios, o mūsų priešininkai naudojasi esamomis tarptautinės teisės spragomis. Jei norime užtikrinti Baltijos regiono saugumą, privalome inicijuoti pokyčius ir praplėsti esamus teisės aktus, kad jie leistų efektyviai kovoti su hibridinėmis ir tiesioginėmis kinetinėmis grėsmėmis. Lietuva drauge su regiono šalimis turi aiškiai pasakyti, kad infrastruktūros atakos yra nepriimtinos ir turi turėti aiškias pasekmes agresoriams“, – akcentuoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Rezoliucijos projekte siūloma inicijuoti tarptautinių sutarčių išaiškinimo atnaujinimą, siekiant nustatyti, ar veiksmai prieš valstybių kritinę infrastruktūrą gali būti prilyginami terorizmui, piratavimui ar kitiems pažeidimams.
Rezoliucija taip pat raginama Vyriausybę telkti tarptautinę bendruomenę ir aktyviai dalyvauti formuojant naujus tarptautinius standartus, kurie sustiprintų Baltijos ir kitų regionų jūrinės infrastruktūros apsaugą.
Rezoliucijos projektą taip pat pasirašė Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje ruože tarp Ventspilio ir Gotlando buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeninis šviesolaidžio kabelis Baltijos jūroje. Latvijos policija pradėjo baudžiamąją bylą pagal du Baudžiamojo įstatymo straipsnius dėl tyčinio turto ir viešojo elektroninių ryšių tinklo sunaikinimo ir sugadinimo.
Panašus incidentas fiksuotas ir pernai per Kalėdas, kai nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 dieną be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
