Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas, pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Kada Europos valstybės pradės rimčiau reaguoti ir imtis rimtesnio atsako prieš sabotažo aktus?
G. Ažubalis: Karinio saugumo prasme Europos valstybės galėtų mažai ką padaryti. Nebent būtų priimti kažkokie labai ryžtingi ir drastiški politiniai sprendimai. Karine prasme klausimą spręsti būtų galima ganėtinai paprastai – uždarant Danijos sąsiaurį ir kontroliuojant kiekvieną čia atvykstantį laivą.
Reikėtų ryžtingų politinių sprendimų, kuriems, ko gero, šiais laikais nebūtų valios. <...> Čia greičiausiai teisiniai dalykai turi būti vienokiu ar kitokiu būdu sprendžiami. Net ir tas sustiprintas patruliavimas, kuris buvo po priešpaskutinio atvejo <...> neturi aiškaus mandato savo veiksmams, nei kažko kito, kas leistų procedūriškai griežčiau kontroliuoti laivybą Baltijos jūroje.
Ką tai reiškia? Tie laivai, kurie yra Baltijos jūroje, nelabai žino, ką daro? Neturi priskirtų funkcijų?
G. Ažubalis: Ne, jie neturi aiškaus mandato. Jie neturi teisinio pagrindo, pavyzdžiui, stabdyti laivų, kurie jiems galėtų kelti įtarimą. Čia daugiau toks atgrasymas, parodymas, kad esame čia.
Kodėl Europos šalys rimčiau nereaguoja? Panašu, kad tai, kas vyksta, yra tik gaisro gesinimas. Kai kažkas atsitinka – koks kabelis nutraukiamas, tada sprendžiama ir galvojama, ką daryti, bet nėra atbaidomi incidento sukėlėjai.
L. Kojala: Mes Europoje ir Vakarų šalyse turime labai aukštai iškeltus įrodymo, kas yra kaltas, standartus. Standartai – kaip ir teismuose, taip ir tokiose situacijose – yra iš esmės tokie, kad kol tu nesi 99 procentais tikras, tol potencialus kaltininkas tarsi nėra kaltas. Mes tai matome ir šį kartą.
Buvo pakankamai nemažai pranešimų, – ir viešai, ir neviešose diskusijose – kad anksčiau įvykę incidentai negali būti 100 procentų susieti su Rusija. Nepaisant to, kad yra daugybė indikacijų, nepaisant to, kad akivaizdi politinė valia iš Kremliaus kenkti NATO ir Europos šalims yra, bet vis tik, jeigu yra nors dalelytė abejonės, tai mes prisiimame tą lūkestį, kad vis tik ta situacija galėjo susiklostyti dėl klaidos, dėl techninių laivų pajėgumų ir panašiai.
Tokia situacija geopolitinio karo kontekste, Rusijos vykdomos agresijos prieš Vakarų šalis kontekste, paprasčiausiai yra neefektyvi. Tai matyt, diskusija šiandien yra tokia – ar Europos šalys ir toliau taikys tas pačias taikos ir normalių sąlygų taisykles, ar vis tik jas peržiūrės todėl, kad situacija to reikalauja, ir jeigu tai nebus padaryta dabar, tą bet kuriuo atveju teks padaryti vėliau, nes tiesiog kaštai augs eksponentiškai ir tai kainuos mums ir mokesčių mokėtojų pinigus, ir galiausiai grėsmės lygis didės.
Kaip suprantu, Rusija puikiai suvokia, kokios yra teisinės procedūros, kaip Vakarų valstybės laikosi įstatymu ir tuo naudojasi?
L. Kojala: Be jokių abejonių. Ir čia reikėtų tikrai ryžtingų politinių veiksmų. Taip, tarptautiniai susitarimai yra svarbu ir niekas nekalba apie jų laužymą, bet yra įvairių mechanizmų, kurie gali būti pasitelkiami ir apie tai yra diskutuojama. Nuo suspendavimų iki tam tikro atskirų teisinių normų interpretavimo, nes tai yra susiję su nacionaliniu saugumu ir galiausiai tų pačių teisės normų pažeidimais.
Nes girdime ir iš Suomijos pareigūnų, kurie išsilaipino viename iš tų laivų, kuris yra kaltinamas tuo, kad pažeidė kabelį, kad tai yra tragiškos būklės laivai. Tai yra laivai, kurie gali gabenti naftą ir kitus produktus, kurie gali sukelti didžiules ekologines katastrofas, net ir paliekant nuošalyje tą faktorių, kad yra užsiimama tiesiogiai agresyviais veiksmais naikinant kabelius. Tai negalime teigti, kad tie laivai yra šventieji ir jiems galioja visos teisės normos, kurios juos gina, bet negalioja teisės normos, kurios įpareigoja elgtis atsakingai.
Tai vėlgi, jeigu mes sau keliam gerokai aukštesnę kartelę, o potencialiems priešininkams ar žalą darantiems veikėjams – nebūtinai asmenims ar valstybėms, bet veikėjams – keliame kur kas mažesnį standartą, tuomet tas dvilypumas nuolatos ir reikš, kad mes vysimės situaciją, o nebūsime jos priešakyje ir jos neužkardysime.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.