Tačiau galima nuspėti, kad čia pėdsaką paliko ir neseniai įvykęs nesusipratimas, kai „Busturas“ nusprendė įsigyti naujų priemiestinių autobusų, o akcininkė Savivaldybė apie tai nė negirdėjo. Šiuo metu kaltė stumdoma nuo vieno ant kito. Kas neatliko savo pareigos, parodys jau pradėtas tyrimas.
Tušti autobusai nurėžia milijoną litų
„Mes norime, kad mūsų vienintelis viešojo transporto vežėjas būtų moderni, šiuolaikiška įmonė. Stengiamės, kad būtų modernizuoti autobusai, bet perspektyvos prasme mes turime numatyti ilgalaikę programą. Tai dabar mes paprašėme ir įpareigojome „Busturą“ pateikti kelerių metų programą, kurioje atsispindėtų ir autobusų modernizavimo, ir bazės sutvarkymo, ir viešųjų stotelių programos... Žodžiu, visa pilna programa. Tada bus akivaizdu, kiek lėšų reikia surasti iš Savivaldybės, kiek lėšų reikia surasti iš „Busturo“, kad bendrovė būtų pirmaujanti Lietuvoje“, – vakar žurnalistams sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Bendrovė apie savo planus Šiaulių miesto valdžią turi informuoti ne vėliau nei iki metų pabaigos. Šiuo metu „Busturas“ jau atskleidžia kelias savo vizijas. Viena jų – į pietinę miesto dalį perkelti autobusų parko bazės dalį.
„Didžioji miesto gyventojų dalis gyvena pietinėje miesto dalyje. Įmonė yra įsikūrusi šiaurinėje miesto dalyje. Ir kiekvieną dieną mūsų autobusams tenka važiuoti iš šiaurinės miesto dalies į pietinę, kad galėtų pradėti reisą. Per metus dėl to susidaro rida daugiau kaip 200 tūkst. kilometrų. Ji yra vadinama „nuline“ riba. Tai reiškia, kad tušti autobusai važiuoja pradėti reisą. Per metus įmonė dėl to praranda apie 900 tūkst. litų“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas.
Jau žvalgosi sklypo pietinėje miesto dalyje
Miesto mero teigimu, idėja perkelti autobusų parko bazės dalį į pietinę miesto dalį nėra nauja, tačiau įgyvendinti ją ne taip paprasta – reikia sugalvoti iš kur gauti lėšų. „Ta mintis yra sena. Kelerius metus mes ją jau brandiname. Iš tikrųjų pajudėti ir perkelti dalį bazės į pietinę miesto dalį kainuoja tikrai nemažus pinigus – ne vieną milijoną litų. Matyt, arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, arba iš Savivaldybės ir „Busturo“ kartu parengtos programos mes turėtumėme turėti viziją įsirengti papildomą „Busturo“ bazę“, – svarstė miesto meras.
J. Sartauskas įsitikinęs, kad bazė reikalinga, nes išmesti beveik milijoną litų į balą – nesąmonė. „Jeigu būtų bazė pietinėje miesto dalyje, tie pinigai atsipirktų. Be abejo, reikėtų spręsti, kokio lygio bazę mes kurtumėme ir kur ji būtų. „Busturo“ vadovai su architektais jau yra preliminariai kalbėję ir sklypą yra nusižiūrėję. Jeigu miesto Taryba pritartų, mes tą sklypą rezervuotumėme, kad jis nebūtų parduotas aukcione“, – ateities planus dėstė jis.
Norai nesutampa su galimybėmis
T. Bielinskas pabrėžė, kad naujosios bazės „Busturui“ reikėtų ir todėl, kad dabartinė bazė Vaidoto gatvėje – visiškai nusidėvėjusi. „Nuo pastatymo prabėgo jau keliasdešimt metų. Dabar ir apšildymo ir visos kitos sistemos yra pasikeitusios. Mes tiktai vargais negalais savo stogą susilopome. Įrengus naują gamybinę materialinę bazę, pagerėja energetiniai rodikliai, pagerėja darbo našumas. Čia yra daugybė veiksnių“, – vardijo jis.
Vienas pagrindinių veiksnių, jo teigimu – ekologinis. Tušti važinėjantys autobusai atneša ne tik 900 tūkst. litų nuostolius, bet gerokai teršia miestą. „Jeigu nenuvažiuotumėme šitų 200 tūkst. kilometrų, galėtumėme pasakyti, kad miesto oras kur kas švaresnis. Ne tik oras, bet ir triukšmo tarša“, – privalumus vardijo jis. Miesto vadovas teigė kalbėjęs su „Busturo“ direktoriumi ir girdėjęs, kad šiuo metu autobusų parko bazė – labai prastos būklės, tačiau nežinantis, kiek bus galima pagerinti šią situaciją. „Jie dabar turi labai didelę teritoriją, pastatai santykinai sulūžę, tai tikriausiai kiekvienas direktorius norėtų, kad bazė būtų modernizuota. Bet reikia turėti už ką“, – sakė jis.
Reikalingi ir nauji autobusai
J. Sartauskas pasakojo, kad šiuo metu prasta situacija ne tik dėl „Busturo“ autobusų parko bazės, bet ir dėl autobusų. „Šiai dienai „Busturas“ dar turi apie devyniasdešimt autobusų, kurie neatitinka miesto autobusų reikalavimų. Tikimės, kad greitu laiku bus gauta apie 20 autobusų. Bet vis tiek liks apie 70 autobusų, kurie bus nemodernizuoti. Todėl mums būtina patvirtinti ilgalaikę programą“, – teigė jis.
Į „Busturo“ valdybą susirinkę nariai taip pat diskutavo apie tai, kad reikėtų modernizuoti tarpmiestinius autobusus. „Vidutinio dydžio ekonominių autobusų šiai dienai mums reikia. Kad galėtumėme taupiau važiuoti ir pagerintumėme tarpmiestinės veiklos rodiklius. Mes esame paskaičiavę, kad iš tikrųjų sumažinus kuro sąnaudas, įsigijus autobusus su ekonomiškesniais varikliais, tie autobusai patys save atpirktų iš sutaupyto kuro“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo „Busturas“ generalinis direktorius T. Bielinskas, pridurdamas, kad artimiausiame penkmečio modernizavimo plane yra numatyta įsigyti apie trisdešimt tokių autobusų. Pirmojo etapo metu – dešimt. Vieno tokio autobuso kaina rinkoje – apie 100 tūkst. eurų.
Neaišku, kas kaltas
Nors bendrovės valdybos nariai patvirtino šitą sprendimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad apie tokius „Busturo“ planus Šiaulių miesto valdžia nieko negirdėjo. „Problema iškilo tokia, kad Savivaldybės administracija nebuvo tinkamai informuota apie „Busturo“ vadovo planus įsigyti tarpmiestinius autobusus“, – sakė Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas.
„Dabar yra pradėtas tyrimas. Kodėl akcininkės Šiaulių miesto savivaldybės neinformavo valdyboje sėdintys žmonės“, – sakė Šiaulių miesto meras.
Primename, kad „Busturo“ valdyboje yra du Šiaulių miesto valdžios atstovai: Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Petreikis ir Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Lašinienė. Tiesa, pastaroji valdybos susirinkime nedalyvavo, nes atostogavo. Tuo metu T. Petreikis susirinkime dalyvavo, tačiau svarstant šį klausimą balsavimo metu susilaikė.
„Valdyboje jis nebalsavo, bet jo prievolė yra apie neteisėtus veiksmus, ar dar kažką nedelsiant informuoti direktorių. Tas buvo nutylėta...“ – teigė J. Sartauskas.
Kiek kitokios nuomonės yra R. Kančauskas: „Svarstant šį klausimą T. Petreikis susilaikė. Mano galva, jis pasielgė teisingai, nes neturėjo Šiaulių miesto savivaldybės įgaliojimo balsuoti dėl šio klausimo. „Busturo“ vadovai pasielgė neteisingai neinformuodami Savivaldybės vadovų apie savo planus ir tas klausimas turėtų būti valdyboje svarstomas iš naujo.“
Pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo
„Šiaulių naujienų“ paklaustas, kodėl šioje situacijoje nebuvo informuota Savivaldybės administracija, Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Petreikis atsakyti nepanoro. Į klausimą jis atsakė klausimu: „Klausiate, kodėl administracija nebuvo informuota? O aš jūsų paklausiu, kodėl „Busturas“ neinformavo administracijos? Kadangi šiuo metu yra pradėtas tyrimas mano atžvilgiu dėl tarnybinio tariamo nusižengimo, tai ką čia slėpti, aš dabar rašau pasiaiškinimą ir turbūt komentuoti dabar nelabai ką galiu. Komisija konstatuos, kas, kam, ko ir dėl ko nepasakė, kas ko nepadarė.“
Tuo metu „Busturo“ generalinis direktorius teigė, kad valdyba yra įgaliota priimti sprendimus, tą ji ir daro. Apie sprendimus Savivaldybės atstovai esą būna informuojami kartais žodžiu, kartais raštu. „Administracija yra informuojama per mūsų valdybos narius. Susirinkime dalyvavo vienas atstovas iš Savivaldybės, tai jis ir turėjo perduoti viską“, – sakė T. Bielinskas.
Kaip jau buvo minėta, dėl šio nesusipratimo buvo pradėtas tyrimas. Kada jis bus baigtas, kol kas neaišku. „Dar nieko daug nenuveikėme, bet turime tokią užduotį“, – sakė Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Kančauskas.
