Apie tai, ar nauja Vyriausybė atlaikys vidines kovas ir opozicijos pagalius į ratus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas ir politinių kampanijų strategas bei komunikacijos konsultantas Mindaugas Lapinskas.
Jau turime naują Vyriausybę, turint omenyje, kaip sunkiai buvo lipdomas ministrų kabinetas, kaip jūs manote, kaip seksis šiai vyriausybei dirbti?
L. Kontrimas: <...> Pagaliau turime Vyriausybę, tegu ji pradeda dirbti, nežinau, ar ji gaus medaus mėnesį, nes medaus šiuo metu Lietuvoje nėra, yra tik garstyčios, bet pažiūrėsim po 100 dienų, ką jie sudėlios. <...> Galima būtų pavaidinti aštrialiežuvį ir įvardinti [silpniausius ministrus], o tai, kad kai kurie nemoka gerai komunikuoti – matosi.
O kas prasčiausiai komunikuoja? Paminėkit.
L. Kontrimas: Ne. Vis dėl to noriu turėti tam tikros politinės kultūros. Jie tik dabar pradeda dirbti, drebulio visiems buvo ir jie neatėjo mūsų linksminti. Bet, kai jie jau pradės viešai kalbėti kaip ministrai, kai jau pradės savo tikrąjį performansą, tada aš irgi nesuvaldysiu savo tekstų.
Kaip jums atrodo, kaip komunikuoja naujieji ministrai?
M. Lapinskas: Niekaip nekomunikuoja. <...> Socialdemokratai [prieš rinkimus] sakė, kad tai bus valstybė, kuri veikia, dabar tas failas yra ištrintas, dabar yra: didelė Lietuva ar pan. Žemaitaičio buvo kažkas panašaus į Lietuva visiems, nesimato nieko panašaus į tai. Ką žadėjo Skvernelis, tiesą pasakius, net neatsimenu. Kadangi nei viena iš šitų partijų nežadėjo nieko, išskyrus tam tikras pavardes, dėl to jie turi visiškai laisvą lauką daryti tai, ką jie nori.
Kadangi nėra tos didelės idėjos, šis automobilis ar traktorius slysta ledu ir apie tai, ko žurnalistai nori Palucko paklausti, tai ir kalba. Duotum Paluckui mikrofoną, tai jis turbūt nepasakytų, kaip Lietuva turėtų atrodyti 2026 m., aš jau nekalbu apie kitus ministrus. Gal kokia krašto apsaugos ministrė ir pasakytų arba užsienio reikalų ministras paskambintų prezidentūrai ir paklaustų, ką man čia sakyt.
Kodėl Paluckas nepasakytų?
M. Lapinskas: Todėl, kad Paluckas yra tvarkdarys ir tvarkdario tu neprašai suprojektuoti gražų pastatą, kuris šimtus metų liktų. Kol kas nesimatė jokios vizijos, kokia ta Lietuva turėtų būti. Kai 2020 m. buvo rinkti konservatoriai, oponentai daugiau ar mažiau tikėjosi, kad, kadangi prie Skvernelio buvo pelkutė, dabar bus proveržis, reformos ir panašiai.
Prie šitų jokių šitų dalykų nėra. Mes visiškai nežinom, Paluckas gali pajudėt link investicijų, krašto gynybos, socialinio teisingumo, gali pajudėt bet kur, bet pats to nesako ir čia yra didysis klausimas: ar jis žino, bet nesako, o mano versija yra, kad nežino ir todėl nesako.
Kaip vertinate naująją Vyriausybę ir ministrus?
M. Lapinskas: Jūs taip lengva ranka pasakote ministrus, nors iš tikrųjų mes turime net ne šiupininę, o turime kelių patiekalų vakarienę. Turime „A“ klasės ministrus, tai yra tie, kurie buvo daugiau mažiau aiškūs iš pat pradžių: finansų, krašto apsaugos, užsienio reikalų, „B“ klasės ministrus, kurie galbūt ir yra profesionalai, bet atsidūrė ganėtinai netikėtai: teisingumo, žemės ūkio ir tada mes turime visą karuselę žmonių, kurie, visa laimė, kad buvo Palucko telefonų knygutėje.
Vieną vakarą Paluckas ją atsivertė ir žiūri: „p“ raidė, Poderskis, kodėl gi nepakvietus? Tai yra pakankamai atsitiktiniai žmonės. Ir dabar klausia, kaip jie komunikuos, jie komunikuos kaip fiziniai asmenys, tikrai ne kaip politikai ir jie to nevengia sakyti ir visiškai neslepia.
Kaip manote, ar „Nemuno aušros“ nariams pavyks normaliai dirbti vyriausybėje?
L. Kontrimas: <...> Aš matyčiau problemą tame neišpildytame lūkestyje, kad pats Žemaitaitis, dalis „Nemuno aušros“, dalis jų rinkėjų nemato savo ministruose [problemų]. 2 paskutiniai kandidatai tai net frakcijos nematę. Šiandien, akivaizdu, kad Paluckas prisiima atsakomybę už savo kabineto žmones. Faktas, kad jie atėję į frakcijas susitikti nebūtinai jausis labai jaukiai.
Pavyzdžiui, pats Poderskis pavadino, kad jo atsiradimas [Vyriausybėje] yra ironija. Tu čia gali ironizuot kiek nori, bet šiaip tai yra graudu, kai tenka į labai greitai važiuojantį traukinį ne tai kad įšokti, bet įmesti keleivį, kuris net nežino, ką jis ten daro, gal net nepažįsta kai kurių ministrų. Tai čia bus įdomus dalykas. <...>
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.