Antradienį priėmęs įstatymą, pagal kurį per 10 metų turėtų būti išmokama 128 mln. litų kompensacija už karo ir okupacijos metais nusavintą religinėms žydų bendruomenėms priklausiusį turtą, Seimas ir vyriausybė apgavo ir save, ir pasaulį, įsitikinę ne tik prieš įstatymą balsavę Seimo nariai, bet ir pačios žydų bendruomenės.
128 mln. litų kompensacija bus išmokėta 2013–2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Vienkartinė 3 mln. litų suma iš šios kompensacijos turės būti panaudota antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.
„Tai yra tinkamas pavyzdys ir toms šalims, esančioms mūsų kaimynystėje, sakysime tai pačiai Rusijai, kurios vis dar nesugeba analogiškai spręsti problemų, susijusių su savo praeitimi“, – interviu Lietuvos radijui kalbėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jis išreiškė viltį, kad šis įstatymas bus gera parama derėtis su Rusija dėl kompensacijų už sovietinės okupacijos metais padarytą žalą Lietuvai.
Palankių atsiliepimų Lietuva sulaukė ir iš JAV. Anot šios šalies Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland teigė, kad Lietuvos parlamento priimtas sprendimas yra svarbus žingsnis „istorinio teisingumo ir susitaikymo link"
Ir įstatymo rengėja Teisingumo ministerija, ir už jį balsavę Seimo nariai šį įstatymą vadino „geros valios sprendimu“.
„Gerai nors toks įstatymas, negu jokio“, – santūriau įstatymą komentavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky.
Vis dėlto, kaip ir tikėtasi, trintis jau prasidėjo ir tarp Lietuvos žydų bendruomenių, o Kauno žydų bendruomenė ketina kreiptis (jei dar nesikreipė) į Lietuvos Respublikos prezidentę, kad susilaikytų nuo įstatymo pasirašymo.
“Mes manom, kad šitas kompensacijos įstatymas nėra tinkamai suformuotas. Mūsų pozicija – kad kompensaciją gautų visi suinteresuoti adresatai, t. y. kiek Lietuvoje religinių bendruomenių, tiek turi ir gauti. Čia jokio fondo negali būti, nes dabar sudarytas kažkoks užsienio, su Lietuvos žydų bendruomenės atstovais”, – žurnalistams sakė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.
Triguba apgaulė
Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila priimtąjį įstatymą vadina triguba apgaule, nes, jo nuomone, nežinia kokiais būdais numatyta ne tik religinėms bendruomenėms priklausiusį turtą ne teisių perėmėjams.
Labiausiai įstatymo oponentams kliūva vyriausybės sprendimas kompensacijas skirstyti per jos pasirinktą fondą.
„Iš tikrųjų tas fondas, nors dar oficialiai neįvardytas, visiems yra žinomas – jį įsteigė didžiausia save laikanti Lietuvos žydų bendruomenė kartu su JAV žydų organizacija“, – „Ekonomika.lt“ sakė Dalia Kuodytė, Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narė.
Arkadijaus Vinokuro, praėjusį antradienį atsisakiusio toliau būti visuomeniniu vyriausybės patarėju, įsitikinimu, fondo steigėjai turėjo būti bent trys didžiausios Lietuvos religinės žydų bendruomenės, nedalyvaujant jokiems suinteresuotiems asmenims iš užsienio.
„Numatytasis fondas turi aiškius interesus su užsienio žydų organizacijomis, kurių buvimas fonde neturi nieko bendra su įstatymo numatytais tikslais, – sakė jis ir pateikė tokiu principu įsteigtus Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos fondų pavyzdžius: – Prancūzijoje yra ne 5000 žydų kaip Lietuvoje, o pusė milijono, bet steigiant fondą atsižvelgta į visų žydų organizacijų interesus, be to, dalyvauti fonde yra pakviesti ir vyriausybės atstovai, taip pat garbingiausi, labiausiai valstybei nusipelnę žydų tautybės asmenys, ir nė vienas fondo narys negauna atlyginimo. Žiūrėsim, kaip bus Lietuvoje.“
Dabar, anot A. Vinokuro, klostosi visiškas nesusipratimas: fondą įsteigė viena žydų organizacija, tarp kurios narių yra nemažai sovietiniais laikais kolaboravusių asmenų, ir štai dabar jiems patikima tvarkyti kompensacijas už nusavintą religinių bendruomenių turtą.
Rengėjai apsimelavo
A. Vinokuro teigimu, viena iš svarbiausių jo pasitraukimo iš visuomeninių pareigų vyriausybėje buvo tai, kad ministras pirmininkas neišgirdo jo įrodinėjimų apie buvusių religinių žydų bendruomenių teisių perėmėjus.
„Tai, kad turto paveldėtojų nėra, – visiškas melas“, – sako A. Vinokuras.
D. Kuodytės teigimu, įstatymo preambulėje yra įrašyta, kad žydų bendruomenių teisių ir turto paveldėtojų nėra Tačiau iš tikrųjų, anot jos, teismų ne kartą patvirtintos paveldėtojos yra Lietuvoje veikiančios religinės žydų bendruomenės. Pavyzdžiui, vien Kauno žydų bendruomenei miesto savivaldybė jau yra grąžinusi beveik 10 pastatų.
„Seimas sukūrė precedento neturintį atvejį, paneigdamas ne tik daugybę kartų įvairių teismų paskelbtus sprendimus, bet ir objektyvią realybę“, – sako Seimo narė.
Jos kolegai G. Songailai kyla abejonių ir dėl kompensacijų naudojimo sąrašo. Pavyzdžiui, kas gali būti bendra tarp religinėms bendruomenėms priklausiusio turto kompensavimo ir sporto rėmimo. Arba kokiu pagrindu 3 mln. litų iš kompensacijos sumos numatyta skirti „sunkiai gyvenantiems“ žydams paremti. Pastarasis atvejis, jo nuomone, rimtai kertasi ir su LR Konstitucija, kurioje nenumatyta Lietuvos piliečius piniginėmis lėšomis remt tautiniu pagrindu.
A. Vinokuras irgi kategoriškas prieš pastarąją nuostatą. Kita vertus, anot jo, vyriausybė ir Seimas, įsitikinę, jog šiuo įstatymu ,jau atstatė istorinį teisingumą, klysta, nes yra daugybė litvakų, ne savo noru išsibarsčiusių po visą pasaulį, kuriems priklausantis Lietuvoje likęs turtas nėra nei grąžintas, nei kaip nors kompensuotas.
Abejonės dėl sąrašo
Seimo nariams kyla abejonių ir dėl numatytų kompensuoti pastatų sąrašo bei vertės.
„Sąrašas tarsi yra, bet rengėjai sako, kad nereikia į jį žiūrėti, be to, aiškinamajame rašte nurodoma, kad numatyta kompensuoti 30 proc. sąraše esančių pastatų. Bent man šio sąrašo neteko matyti“, – sako D. Kuodytė.
A. Vinokuras, tiesa, teigė, jog sąraše yra 108 pastatai, tarp kurių, anot jo, priešingai nei teigia G. Songala, nėra nė vieno pastato, priklausiusio fiziniams asmenims.
Vis dėlto G. Songalai kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytos turto vertės. Mat valdant socialdemokratams, nekilnojamojo turto „burbulo“ metu, numatytas kompensuoti žydų bendruomenių turtas buvo įvertintas šiek tiek daugiau nei 60 mln. litų. Taigi, dabar, anot jo, kai visas nekilnojamasis turtas atpigo, numatytasis kompensuoti kažkodėl lygiai dvigubai pabrango.
„Ekonomika.lt“ kalbintų Seimo narių nuomone, dėl šio įstatymo dar laukia daug teismų, tarp jų ir tarptautinių.
A. Vinokuras teigė, kad būdamas visuomeniniu vyriausybės patarėju, visaip siūlė įstatymo svarstymą ir priėmimą atidėti rudeniui.
„Bet rengiasi atvažiuoti JAV valstybės sekretorė Hillari Clinton, todėl vyriausybė ir Seimas nusprendė skubėti, nė neatsižvelgdami nei į kitas religines žydų organizacijas (jos neva per mažos), nei į konstruktyvius Seimo narių siūlymus“, – apgailestauja jis.
FAKTAI
Lietuvoje prieš antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.
Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius tvirtino, jog tikslaus sąrašo, už kuriuos prarastus objektus skiriama kompensacija, pateikti negalima, nes projekto esmė – ne restitucija, kuomet atlyginama adekvačiau prarastam turtui, o kompensacija.
Tuo tarpu restitucija, pasak T.Vaitkevičiaus, dėl specifinės žydų bendruomenės situacijos daugeliu atveju pagal Lietuvos teisės aktus irgi neįmanoma, nes nėra išlikusių teisių perėmėjų.
Iki šiol Lietuvos teismai ir savivaldybės ikikarinių religinių žydų bendruomenių perėmėjomis laikė dabartines žydų bendruomenes.
