Atsakymai tikrai stebina:
„Skalbiniais gal labiau moteris rūpinasi, arba ten rūbais labiau rūpinasi, yra tokių. Virtuvės reikalais.“
„Žmona darbe, dabar aš su vaiku. Po to žmona grįš iš darbo, ir aš eisiu į darbą. Jo stengiamės vienodai visose srityse.“
„Tvarkos ir kad viskas būtų padaryta, dažniausiai. Labai gražu, kai padeda ir kiti šeimos nariai. O darbų tai moterims būna tikrai nemažai.“
„Manim, pirmiausia, pagrindinė pareiga, manim rūpintis. O kita savaime gaunasi. Taip, skirstomės darbus, nes kotletų kepti nemoku.“
„Moterų pareigos sukurti šiltą, jaukią atmosferą namuose, rūpintis vaikais, mylėti vyrą. Vyro pareiga – aprūpinti šeimą.“
„Čia yra dėsnis gamtos. Jeigu moteris perims vyro poziciją, tai vyras perims moters poziciją. Ir tada gausis du nepilnaverčiai žmonės.“
Taigi, skalbti, gaminti maistą, tvarkyti namus, ar prižiūrėti vaikus, anot daugumos lietuvaičių, – tikrų tikriausia moterų pareiga. Vyrai, kaip stereotipiškai ir įprasta, neva tai turi imtis darbų, reikalaujančių daugiau jėgos, uždirbti šeimai pinigų. Tai, kad dauguma tautiečių žmonų ir vyrų vaidmenį šeimoje vis dar skirsto į stereotipines moterų ir vyrų pareigas, parodė atliktas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimas. Ir toks šeimos suvokimas vis dar laimi prieš labiau vakarietišką požiūrį į gyvenimą santuokoje.
„Mes pamatėme, kad yra noras priimti naujus standartus vyrams ir moterims. Kad vyrai gali būti jautrūs, kad moterys gali būti savimi pasitikinčios ir pilnavertės visuomenės narės. Tai šitą jausmą mes kaip ir turime. Bet taip pat matome, kad senosios nuostatos, pavyzdžiui, kad moters pareiga yra aptarnauti vyrą buityje, su juo mylėtis, jos vis dar gajos ir žmonės joms pritaria. Kad žmonos pareiga – pasirūpinti vyro buitimi, atsakė daugiau nei pusė respondentų. Nori ar nenori mylėtis su vyru, žmona tą daryti privalo taip pat. Ir tai nurodė vos mažiau nei pusė apklaustųjų“, – sako Lygių teisių tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
O tai, kad vyrai iš prigimties agresyvūs ir tai yra normalu, atsakė daugiau nei trečdalis. Tačiau tyrimas atskleidė ir teigiamų tendencijų su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į tai, ką neva galima daryti vyrams ir moterims ir ko ne:
„Mes galime pasidalinti ir europiniais duomenimis, kad ir leidimą vyrams verkti. Vis didesnė visuomenės dalis sako, kad tai normalu, kad vyrai irgi gali reikšti emocijas verkdami.“
Tai, kad dėl neva nevykdomų žmonos ar vyro pareigų, poros nesutaria ir net skiriasi, patvirtina ir skyrybų įmonių teisininkai. Anot jų, teismas skyrybų bylose neretai vadovaujasi sutuoktinių pareigų nuostatomis.
„Sakau, sakykit prašau, paskutinį kartą, kada turėjote intymių santykių su vyru? Atsako: ką su šituo debilu, aš geriau su savo šuniu eisiu, negu su šituo, 10 metų su juo neturiu reikalų. Ir teismas sako, viskas aišku, ir nutraukė bylą dėl žmonos kaltės“, – teigia „Skyrybų centro“ vadovas Saulius Vaikšnoras.
O štai moterų argumentai, prašant skyrybų, neretai būna ir sutuoktinio šykštumas:
„Pavyzdžiui, nesirūpina šeima. Finansiškai neremia, neduoda pinigų. Šiaip santuokoj įgytos lėšos yra bendros.“
Ir nors dažniausia pykčių ir skyrybų priežastis yra neištikimybė, pasitaiko ir kiek neįprastų kaltinimų antrajai pusę, o šalies teismai, pasirodo, taip pat į tai atsižvelgia:
„Buvo, pavyzdžiui, pas mus byla, kad asmeninės higienos nesilaikė. Na, ir, įrodėm, aišku. Moteris aptukusi, bet ji absoliučiai nesiėmė, nebuvo aktyvi, nesirūpino, kad tą savo nutukimą kažkaip pašalinti. Tai nesiprausdavo, nuo jos kvapas sklisdavo. Na, ir vyras sako, negaliu, gerbiamas teisme, aš gyvent su tokiu žmogumi.“
Lygių teisių specialistai sako, kad stereotipinių ir per ilgą laiką susiformavusių tariamų pareigų primetimas partneriui neretai baigiasi ir smurtu šeimoje. Tad esą spartensis stereotipų, ką privalo žmona ar vyras, atsisakymas mažintų ir fizinį, ir psichologinį smurtą prieš abi lytis už uždarų namų sienų.
