A. Kubilius paaiškino, kaip ir iš kur bus gaunama 800 milijardų eurų, paskirtų Europos Sąjungos vardu, kad būtų užtikrintas Europos saugumas ir kaip visa tai bus įgyvendinama.
„Ta suma dalinasi į dvi dalis. Tai pirmoji dalis yra 150 milijardų lengvatinių paskolų, kurias savo vardu paimtų Europos Sąjunga, su savo garantijomis, ir biudžetu, tai 45-iems metams imama paskola. Europos Sąjunga turi tą 3A reitingą. Taigi, panašiai buvo daroma ir pandemijos metu ir tada apie 20 valstybių, jeigu aš neklystu, pasinaudojo šitomis paskolomis. Na, kitų reitingai ir taip aukšti, kad joms šito ir nereikėjo.
O antra dalis yra susieta su vadinamu stabilumo ir augimo pakto reikalavimu 3% deficitui palengvinimų, nes į deficitą bus leidžiama neįskaičiuoti pagal nustatytą tvarką padarytų gynybos išlaidų.
Na, ir tokiu atveju atsiveria nemaža fiskalinė erdvė šalims narėms didinti savo išlaidas gynybai. Ir čia komisijos prezidentė skaičiavo, kad, jeigu šalys padidintų apie pusantro procento gynybos išlaidas, tai bendra suma per keturis metus būtų apie 650 milijardų eurų nacionalinių išlaidų, papildomai skirtų gynybai. Na, ir prie to pridedame 150 milijardų paskolų ir gaunam 800 milijardų. Tai čia tokia yra aritmetika.
Na, ir trečias punktas tame plane yra siejama su vadinamais Sanglaudos fondais, kuriuos dabartiniame biudžete kiekviena šalis, kuriai priklauso gauti išmokas ar paramą iš Sanglaudos fondo, bus sudarytos papildomos galimybės tas lėšas skirti gynybos pramonei, ne ginklams pirkti, bet gynybos pramonei vystyti ir vadinamo karinio mobilumo, tai yra kelių ir tiltų ir panašių investicijų.
Na, ir paskutiniai du punktai, susieti su finansinėmis institucijomis, su Europos investicijų banku, kuris irgi jau pradeda judėti, atsiverti labiau gynybai ir su kitomis kapitalo rinkomis, kurios irgi gali atsiverti.
Tai šis instrumentas yra svarbus, jeigu šiandien bus patvirtintos jo, taip sakant, politinės gairės, tai, kas buvo paskelbta komisijos prezidentės laiške, tai toliau, per porą savaičių, bus parengtas jau detalus reglamentas. Jį turėtų toliau patvirtinti sekanti taryba, ar vadovų taryba, ar kitais būdais. Tai gali būti padaryta per porą ar trejetą savaičių“, – paaiškino eurokomisaras.
Yra tikimybė, kad beveik visos šalys pritartų gynybos finansavimo planui
Pasak A. Kubiliaus, nors Ukrainos gynybos pramonė yra sparčiai auganti, svarbu, jog didelė dalis ES šalių pritartų šiam finansavimo planui, tačiau yra porą šalių, kurios galėtų jam ir nepritarti.
„Man sunku būtų pasakyti, aš kiek girdžiu, tai daug šalių pritaria (dėl 800 milijardų paramos). Čia reikia vėlgi pastebėti, kad komisijos prezidentė pasiūlė arba paragino, arba pateikė siūlymą taikyti vadinamą 122 straipsnį sutarties dėl skubos, dėl krizės ir panašių dalykų, kurį yra leidžiama taikyti. Jis vėlgi buvo taikomas pandemijos laikotarpiu ir šis straipsnis leidžia labai greitai padaryti visus procedūrinius sprendimus.
Jeigu yra parengtas reglamentas, tai tada užtenka kvalifikuotos tarybos daugumos balsavimo, ne konsensuso. Kai kurios šalys, tradiciškai nesutinka su kuo nors, jos nepritaria, kas yra susiję su pinigais ir dar kurie tenka Ukrainai, nes štai, pavyzdžiui, 150 milijardų tų paskolų gali būti labai intensyviai naudojama paremti Ukrainą.
Modelis paprastas. Gali pirkti ginklus Ukrainai ar Europoje, arba pačioje Ukrainoje. Ukrainos gynybos pramonė yra labai stipriai auganti ir labai dinamiška. Neseniai teko lankytis Kijeve. Tai statistika rodo labai paprastą dalyką. 2022 metais visa Ukrainos gynybos pramonė gamino ginklų per metus už 1 milijardą eurų. Praeitus metus baigė su 35 milijardais eurų gamybos pajėgumais.
Taigi ir yra gamybos pajėgumai, kurie dabar neišnaudojami pilnai. Tai jeigu Europos šalys ateitų su savo pinigais ir pirktų Ukrainoje pagamintą ginkluotę, kurio kokybė yra maždaug panaši kaip Europoje, bet kaina yra du kartus pigesnė ir tie ginklai patektų į kariuomenę, tai būtų labai stipri parama.
Šitoje vietoje aš dar norėjau pastebėti, kad štai tas 122 straipsnis, kitaip sakant, leidžia išvengti vetavimo, kas dažniausiai būdavo su Ukrainos klausimais. Viena ar dvi šalys, žinome kokios, blokuodavo. Ir antras dalykas, na, Europos Parlamentas nėra labai patenkintas, bet to reglamento, tokiu atveju, Parlamentas nesvarsto“, – kalbėjo jis.
A. Kubilius išskyrė porą šalių, kurios drįstų paprieštarauti šiam sprendimui.
„Na, man sunku pasakyti, aš sakau čia yra atveriamos galimybės, gali būti, kad ir neprieštaraus, nes galimybes toliau realizuoti turi kiekviena šalis. Yra apibrėžta, kam ji gali skirti tuos ginklus, tas lėšas, bet neprivalo skirti būtinai tiktai Ukrainai.
Gali skirti ir savo gynybos pramonės stiprinimui ir taip toliau, ir gaminti sau ginklus ar pardavinėti kitiems europiečiams, bet neprivalo skirti Ukrainai. Tai šitoj vietoje gali būti, kad Vengrija ir Slovakija net ir neblokuos, nes jiems irgi, matyt, norėtųsi gauti tų lengvatinių paskolų“, – įvertino gynybos plano pajėgumus komisaras.
Kokioje iš tiesų padėtyje yra Europa?
Pasak R. Vilpišausko, šiandieną vykstantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kartu su Ukraina, bus reikšmingas.
„Man atrodo, kad siūlomi reikšmingi dalykai ir šiandienos susitikimas taip pat yra svarbus. Jis jau antras po vasario pradžioje vykusios neformalios Europos Vadovų Tarybos ir ji taip pat buvo skirta išimtinai gynybos reikalams.
Tai, kad dabar vėl nuspręsta šaukti dar vieną (susitikimą), nelaukiant kovo pabaigoje numatyto reguliaraus Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo, yra ženklas, kad daugelis, jei ne visos 27 Europos Sąjungos šalys, labai rimtai vertina dabartinę situaciją, neapibrėžtumą dėl transatlantinių santykių ateities ir Amerikos įsipareigojimo tiek Ukrainai, tiek ir Europos saugumui.
Ir kad norima parodyti, galų gale, jog Europa ketina prisiimti deramą atsakomybę už savo saugumą. Aš bent taip interpretuočiau Europos Komisijos pirmininkės pateiktus šią savaitę siūlymus, kuriuos jau komentavo ponas Kubilius.
Ir man atrodo, būtų labai svarbu, jeigu visos 27 šalys sutartų dėl šiandienos susitikimo išvadų ir tolesnių sprendimų, bet gali būti, kad Vengrija ir gal Slovakija, na, nepritars tam, kas siūloma“, – sakė specialistas.
Kaip tam tikros Europos Sąjungos valstybės žiūri į pinigų skolinimąsi?
Kaip teigė ekspertas, kai kurios šalys yra mažiau ar daugiau linkusios skolintis gynybai.
„Formaliai žiūrint, gerai, kad yra rastas sprendimas, kaip kitiems daryti tai, ką jie mano reikia daryti. Tie kiti visgi yra absoliuti dauguma, 25 šalys, nors tarp jų irgi yra įvairių skirtumų: tiek dėl naudojamų šaltinių, ar kaip, iš kur reikėtų finansuoti didesnes investicijas į gynybą.
Tai Ispanija, Italija ar Prancūzija labiau būtų linkusios bendrai skolintis. Šiaurės Europos šalys atsargiau žiūri į bendrą skolinimąsi, bet nepaisant to, visgi sutarimas dėl grėsmių ir dėl to, jog reikia stiprinti gynybą yra gana platus, gana tvirtas.
Gerai, kad Jungtinė Karalystė irgi šiuose procesuose viena ar kita forma dalyvauja. Gaila, kad ji nebe Europos Sąjungoje. Na, bet kaip matėme, premjeras Tarmeris rodo iniciatyvą. Tai liudija ir praėjusį sekmadienį vykęs susitikimas Londone.
Tad, na, aš manau, kad šiandien bus paskelbta daugiau, mažiau aiški parama Europos Komisijos pirmininkės pateiktiems siūlymams ir tada, man atrodo, svarbiausias dalykas yra sparta, kaip greitai toliau bus priimami sprendimai, nes tai dabar yra turbūt pats svarbiausias dalykas.
O antras klausimas, koks bus balansas tarp bendro skolinimosi ir visų šalių? Turbūt daugiausia skolinsis visgi pačios valstybės ir investuos į gynybą. Ir trečias labai svarbus dalykas, racionalizuoti viešuosius pirkimus, gamybos standartus ir panašius dalykus. Tai kuo, iš dalies, rūpinasi ir ponas Kubilius komisarų vaidmenyje“, – komentavo R. Vilpišauskas.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
