Nors Lietuva turi gražias šeimos, vaikų auginimo, auklėjimo tradicijas, imame pamiršti, kad vaikams turime išaiškinti, jog jie turi ne tik teises, bet ir pareigas, sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, violončelininkė Silvija Sondeckienė, pabrėžusi, kad pastaruoju metu „iš Europos ateina keisti postulatai apie vaikų teises“.
Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje skambiu pavadinimu „Ar Seimas apgins šeimą?“ ji pasakojo buvusi gerokai nustebinta, kai viename miestelyje mokiniams pavalgius ne jie, o mokytojas surinko ir išnešė purvinas lėkštes. „Man net keista, kad Europos Parlamentas tiek daug dėmesio skiria anomalijoms ir tiek mažai tikroms šeimos vertybėms. Šeima yra mama ir tėvas, mamos vienos pareigos, tėvo kitos, bet jie kartu augina vaiką“, – sakė ji žurnalistams spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas grupės meno ir kultūros darbuotojų kreipimasis į Seimą prašant apginti šeimą. Anot jos dalyvių, šio kreipimosi tikslas – daryti įtaką šeimos politikos formavimui Lietuvoje.
„Atrodytų, kad šeimos politika formuojama ne Lietuvoje. Bet ES pripažįsta, kad valstybės narės turi pačios apsispręsti, kokią šeimos politiką jos formuos“, – sakė teisininkas Saulius Arlauskas. Jis pabrėžė, kad kreipimosi iniciatoriai ragina Seimą priimti Konstitucijos pataisą, kuri įtvirtintų tokį šeimos apibrėžimą, kuris atitiktų Lietuvos žmonių supratimą apie šeimą. Anot jo, kreipimesi taip pat pabrėžiama, kad kalbant apie šeimą reikia vadovautis ,,tradicinė šeima yra vyro ir moters santuoka“.
„Jeigu mes kalbame apie laisvę tuoktis, apie šeimos sukūrimą, apie šeimos narių teises, turime argumentuoti savo sprendimus. Todėl siūloma surengti nacionalinį forumą, kuriame visi galėtų pasisakyti, kokia šeima ir santuoka turėtų būti įtvirtinta Lietuvoje“, – sakė S. Arlauskas.
Jam pritarė filosofas Krescencijus Stoškus. Jis išreiškė viltį, kad Seimas tars „ne“ pernelyg didelei liberalizacijai. „Šeima yra viena iš bazinių vertybių, valstybės stabilizavimo vertybių. Nuostatos, kad šeima gali būti paprastas spontaniškas susitarimas, negali galioti. Šeimoje yra visa valstybė – ir kartų santykiai, ir paklusimo, ir sugyvenimo, ir bendros ekonomikos. Pirmoji mažiausia valstybėlė yra šeima“, – kalbėjo K. Stoškus.
Pabrėžęs, kad yra organizacijų ir institucijų, kurios priešinasi jų siūlomai formuluotei, esą neleistina prievarta spausti žmones sudaryti santuoką, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas aiškino, kad pataisos projekte, kuris įteiktas Seimui, niekas nieko neverčia, tačiau numatoma, jog valstybė įpareigojama saugoti santuoką. Aiškindamas, kodėl to reikia, jis retoriškai klausė, kas sudarys šeimą, jei tėvai išsituoks, o vėliau vienas iš tėvų sukurs kitą šeimą.
Seimo narei, buvusiai vaiko teisių kontrolierei R. Šalaševičiūtei , kuri susirūpino, ar tokia formuluotė nediskriminuos beveik pusės Lietuvos vaikų, gimusių ne registruotoje santuokoje, jis atsakė, jog „valstybė skirtų prioritetą šeimai ir skatintų sukurti tokius santykius – valstybė parodytų savo poziciją“. Tačiau pavojaus, kad teisiškai neįregistruotoje šeimoje gimę vaikai bus diskriminuojami jis nematąs.
Spaudos konferencijoje taip pat buvo paskelbta, kad kreipimasis į Seimą ir piliečius yra dalis parengiamųjų darbų siekiant surengti nacionalinį forumą, kuriame siūloma kalbėti apie šeimos ateitį. „Šeima kyla iš santuokos ir tėvystės bei motinystės. Jeigu pora gyvena susidėję, tai jie nėra susaistyti, bet vaiko gimimas vyrą padaro tėvu, o moterį motina. Galima keisti pavardę, net religiją, bet tėvo ir motinos statusas niekada nebus panaikintas. Šeima remiasi santuoka ir giminystės ryšiais“, – tokią griežtą kreipimosi iniciatorių poziciją išsakė Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus. Tačiau forume jis siūlo kalbėti ir apie socialinę šeimos padėtį, moralines vertybes bei tėvų ir vaikų pareigas.
