Dėl galimybės pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus galime tikėtis ir didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė, savo ruožtu, tvirtina, kad įdomiausi lietuviams – prezidento, mažiausiai įdomūs – savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.
„Mūsų regiono specifika tokia, kad į prezidento rinkimus ateina daugiausiai žmonių, o, pavyzdžiui, į referendumus apskritai nevaikšto. Paradoksalu tai, kad, nors vietos valdžios rinkimai yra arčiausiai žmonių, žmonės į juos vaikšto pasyviai“, – LRT.lt aiškina R. Ališauskienė.
Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus prie urnų atėjo 44,08 proc. rinkėjų, 2007-aisiais – 41,3 proc. rinkėjų. Tuo metu per paskutinius prezidento bei Seimo rinkimus savo balso teise pasinaudojo kiek daugiau nei 52 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas V. Dumbliauskas prognozuoja, kad pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose galima tikėtis ir daugiau kaip 50 proc. rinkėjų. „Galime spėti, kad tiesioginiai merų rinkimai pakels rinkėjų aktyvumą. Balsuoti turėtų ateiti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų, atsiranda intriga“, – sako V. Dumbliauskas.
„Balsuoja už kairę ar dešinę, bet gauna neaišku ką“
Pagal naują tvarką, savivaldybės tarybos nariai bus renkami kaip ir iki šiol – pagal partijų ir nepriklausomų kandidatų sąrašus. Tuo metu meras būtų renkamas analogiškai kaip Seimo narys – pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriame rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.
Pasak R. Ališauskienės, atlikti tyrimai rodo, jog daugelis žmonių seniai norėjo rinkti kandidatą į merus, o ne rinktis tik pagal partinį sąrašą.: „Kiek esame atlikę tyrimų, išsiaiškinome, kad daugelis žmonių norėtų rinkti kandidatą, nes prezidento rinkimuose taip pat balsuojama už asmenybę.“
Kaip teigia R. Ališauskienė, savivaldybių tarybų rinkimai rinkėjams nėra tokie įdomūs ir dėl margų tarybų. „Seime galima prognozuoti galimas koalicijas, o kiekvienoje savivaldoje jos skiriasi. Būna, kad priešingos partijos susijungia į koaliciją, ir tai žmonėms nelabai priimtina, ypač tiems, kurie racionaliai renkasi, balsuodami už kairę ar dešinę, o gauna neaiškų ką“, – aiškina sociologė.
Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos manymu, jei būtų pakeistas įstatymas ir tarybų rinkimai vyktu mažoritarine, o ne proporcine sistema, jie būtų dar reikšmingesni: „Manau, kad tiesioginiai merų rinkimai bus svarbesni už buvusius tik savivaldybių tarybų rinkimus. Jei tarybų rinkimus padarytume mažoritarine sistema, jie iš tiesų įgytų didelę reikšmę, nes žmogus turi žinoti, ką jis renka į savo miesto tarybą.“
„Šilutės rajone pastarąją ketverių metų kadenciją vadovauja ketvirtas meras, buvo padarytos visos įmanomos koalicijos. Joniškyje opozicijoje yra trys socialdemokratai, visos kitos partijos yra valdančiojoje daugumoje. Tai yra partinių vadovybių žaidimėliai. Tiesioginiai merų rinkimai šiek tiek pakeis tą situaciją, bet, kadangi meras negavo papildomų įstatymų įgaliojimų, tai tie žaidimai bus svarbūs ir toliau. Tik tiek, kad merų nebus galima pakeisti taip lengvai, kaip iki šiol“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Valatka.
Anot R. Ališauskienės, ilgai savivaldybių tarybų rinkimai žmonių nedomino, ir dėl įsivaizdavimo, kad savivalda turi mažai teisių, manoma, jog viskas sprendžiama centrinės valdžios.
MRU docentas V. Dumbliauskas pritaria, kad vietos valdžios gyventojai išties nelaiko rimta, tačiau ji gali nuveikti ne tiek jau mažai: „Ji gali nustatyti šiukšlių išvežimo ar vandens kainas, asfaltuoti gatves, statyti arba nestatyti darželius ir mokyklas, spręsti kitus klausimus. Tiesiog savivaldos valdžios funkcijos žmonėms gal nėra išaiškintos, trūksta supratimo apie šią valdžią.“
Rinkimai sukrės partijas iš vidaus?
Politikos apžvalgininkas R. Valatka svarsto, kad būsimi rinkimai gali sukrėsti partijas iš vidaus, nes joms esą nebuvo svarbu turėti prigimtinių lyderių. „Dabar, kai reikia 60 kandidatų į merus, tai nori nenori partijos turės ugdyti tikrus lyderius vietoje, o ne užkulisių žaidėjus, kaip buvo iki šiol“, – tvirtina R. Valatka.
Pasak politologo V. Dumbliausko, partijos dabar turės ugdyti žmones, kurie bus oratoriai, turės iškalbą ir gebės įtikinti.
„Dabar aiškiai matome, kad partijos neturi tiek žmonių. Ateityje būtina įteisinti ir tiesioginius seniūnų rinkimus – tuomet išugdytume politikų klasę, socialinę grupę. Idealiu atveju, koks nors jaunas vyrukas, baigęs mokslus, savo kaime galėtų tapti seniūnu. Padirbėjęs kelias kadencijas, galėtų bandyti patekti į Seimą. Žmonės, padirbėję žemiausiuose sluoksniuose, visai kitaip supras valstybės reikalus“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
Į merus – apie 500 kandidatų
Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks kovo 1 dieną. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
VRK duomenimis, savivaldybių tarybų rinkimuose registravosi net 24 partijos, vien kandidatų į 60 savivaldybių tarybas planuojama sulaukti apie 14–15 tūkstančių, o į merus – apie 500.
Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų kadencija trunka ketverius metus.
