„The Economist“ publikuotame žurnalo „Nature Cities“ tyrime, atlikto 2024 m. remtasi vadinamąja „15 minučių miesto“ koncepcija ir tirta, kiek vidutiniškai laiko miesto gyventojams užtrunka pasiekti reikalingiausias paslaugų vietas – parduotuves, mokyklas, ligonines, parduotuves ir žaliąsias erdves.
Iš viso ištirta daugiau nei 10 tūkst. pasaulio miestų, kuriuose gyvena per pusę milijono gyventojų.
Rezultatai parodė, jog būtent Europos miestai yra labiausiai pritaikyti vaikščiojimui, o pirmąją vietą užėmė antrasis pagal dydį Italijos miestas Milanas, kuriame gyventojai reikalingiausias paslaugų vietas vidutiniškai pėsčiomis gali pasiekti per kiek daugiau nei 6 minutes.
O 50-ąją vietą užėmusiame Tokijuje gyventojai pagrindines paslaugas vidutiniškai gali pasiekti per kiek daugiau nei 12 minučių.
Tarp 50 geriausiai vaikščiojimui pritaikytų miestų priskiriami ir tokie didmiesčiai kaip Viena, Berlynas, Londonas ir Barselona. Visgi vienintelis į šį sąrašą galėjęs pakliūti didžiausias Lietuvos miestas Vilnius į geriausiųjų 50-uką nepatenka.
Tai susilaukė ir sostinės gyventojų dėmesio. Štai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „WTF, Vilniau? Juk tikrai galime geriau!“, pasidalinę tyrimo duomenimis, vilniečiai neslėpė apmaudo.
„Kodėl sąraše nėra Vilniaus“, – klausia vienas gyventojas.
„Visiškai nenustebino“, – teigia kitas.
Sovietmečio palikimas
Architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis naujienų portalo tv3.lt žurnalistams tvirtino, jog „15 minučių miestai“ yra nauja šiuolaikiškų Europos miestų siekiamybė.
„Stengiamasi, kad miestai būtų kuo labiau vaikščiojami, tvarūs, pritaikomi pėstiesiems, dviratininkams, kad jie būtų suprojektuoti žmogui, o ne automobiliui“, – teigia D. Baltrušaitis.
Tiesa, pasak D. Baltrušaičio, geriausiai visame pasaulyje įvertinamų tokio tipo miestų infrastruktūra buvo planuojama ne tik dabar, bet ir ankstesniais istoriniais laikotarpiais iki 20 amžiaus.
„Žmogus natūralu, kad norėdavo dirbti ir gyventi netolimoje aplinkoje sau, kad pasiektų visas pagrindines paslaugas, kad nereikėtų daug laiko sugrįžti. Esminis pokytis įvyko, kai atsirado miestų planavimas, kaip mokslinė disciplina 20 amžiuje, kada tiek daug žmonių „subėgo“ gyventi į miestus, kad reikėjo juos iš esmės perplanuoti“, – aiškina D. Baltrušaitis.
Pasak pašnekovo, tam ne išimtis tapo ir Vilniaus miestas.
Be to, jis taip pat priduria, jog sovietmečio laikotarpiu sostinėje taip pat buvo suplanuoti ir miegamieji rajonai, kurie dažniausiai buvo monofunkciniai.
„Tokiuose rajonuose, jeigu ir yra kokių nors visuomeninių paslaugų, tai jų nepakanka tai „15 minučių miesto“ koncepcijai, nes atstumai pėsčiomis yra per dideli, nebūtinai viešasis transportas išvystytas tinkamai ir urbanistinė struktūra ne visą laiką tai leidžia“, – komentuoja architektas-urbanistas.
Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė priduria, jog „ 15 minučių miesto“ idėja taip pat yra ilgo ir planingo rezultato dalis, o nuo tada, kai Lietuvoje buvo atgauta nepriklausomybė, sostinės planavimas buvo gana chaotiškas.
„Dabar po 35 metų mes turime pasekmę, kad Vilnius yra labai pasklidęs į pakraščius. Nemažai gyventojų gyvena miesto rajono dalyje, o dirba miesto centre. Ir visa tai yra mūsų planavimo pasekmė arba tiksliau ne planavimo“, – aiškino Vilniaus miesto vyriausioji architektė.
L. Kairienės teigimu, miegamuosiuose rajonuose gyvena apie 60 proc. visų vilniečių.
Būtent tai, anot D. Baltrušaičio, ir yra pagrindinės priežastys dėl ko Vilnius tikriausiai nepateko tarp 50-ies labiausiai vaikščiojimui pritaikytų miestų.
Jis taip pat priduria, kad įtakos gali turėti ir tai, jog atliekant tyrimą buvo analizuojamos visos juridinės sostinės ribos.
„Tikriausiai buvo imtos visos Vilniaus miesto juridinės ribos, tai ten, kur prasideda tokie rajonai, kaip, pavyzdžiui, Balsiai, vadinamieji priemiesčiai, tai jie irgi neišlaiko tos 15 minučių koncepcijos“, – aiškina architektas-urbanistas.
D. Baltrušaitis ir L. Kairienė taip pat pažymi, kad vieninteliai 15 minučių miesto idėją atitinkantys sostinės rajonai yra Naujamiestis ir Senamiestis.
Savivaldybė siekia gerinti paslaugų prieinamumą
Anot D. Baltrušaičio, Vilniaus miesto savivaldybė dirba ties tuo, jog sostinė kuo geriau galėtų atitikti „15 minučių miesto“ idėją.
Jo teigimu, tą įrodo ir tai, jog šiuo klausimu yra keliamos viešos diskusijos bei imamasi realių veiksmų, o dalis rajonų ir patys savarankiškai diegiasi jiems reikalingas paslaugas.
„Vilkpėdės rajonas yra transformacijos procese ir turi galimybę įgyvendinti „15 minučių miesto“ principus. Yra keletas kitų vietų, pavyzdžiui, Paupys naujai suplanuotas ir atitinka tuos principus“, – sako pašnekovas.
Visgi urbanistas akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti šią idėją, kyla ir tam tikrų techninių sunkumų dėl privačios nuosavybės teisių.
Jis taip pat akcentuoja, jog sostinės gyventojai kultūriškai yra itin priklausomi nuo automobilio ir kartais nenori ar neturi galimybės keisti nusistovėjusių gyvenimo įpročių.
„Mes labai mylim savo automobilius ir esam prie jų prisirišę. Ir taip pat kultūriškai susiformavo, nes realiai pats miestas buvo taip suplanuotas“, – teigia D. Baltrušaitis.
Tačiau L. Kairienė sako, jog Vilniuje „15 minučių miesto“ idėja yra įmanoma.
„15 minučių miestas“ Vilniuje yra įmanomas, jeigu mes išlaikysime ir susikoncentruosime prie policentrų idėjos. Tai reiškia, kad mes tankiname miestą ne visur, bet tankinam ten, kur yra mūsų viešojo transporto didieji mazgai ir galimybės žmonėms judėti alternatyviai, ne vien tik automobiliais.
Prie tų taškų ir centrų mes turim visą įmanomą pasiūlą sukurti naudotojams – tiek pėstiesiems, tiek dviračiams infrastruktūrą parūpinti. Atsirastų ir švietimo, poilsio, sveikatos paslaugos. Tai yra viskas, ko žmogui reikia ne tik gyvenimui“, – aiškina L. Kairienė.
Pašnekovė tvirtina, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tikslas ir yra identifikuoti tokius galimus policentrus miegamuosiuose rajonuose ir sustiprinti investicijas juose.
Be to, Vilniaus vyriausioji architektė priduria, jog galvojama ir apie alternatyvią viešojo transporto sistemą.
„Ar Vilniaus mieste mes išvengsime važinėjimo automobiliu? Matyt, kad ne, nes mes turime tikrai didelę teritoriją ir nuo pietinės iki šiaurinės miesto dalies pėsčiomis tikrai nenueisime. Bet pradėti kurti tuos centrus, kuriuose žmonės galėtų turėti reikiamas paslaugas, mes tiesiog privalome“, – sako ji.
Pasak L. Kairienės, šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė planuoja parengti bendrąjį planą, kuriame bus identifikuota kuriuose sostinės rajonuose reikėtų investuoti į reikalingą socialinę infrastruktūrą.
Tiesa, Vilniaus miesto vyriausioji architektė pažymi, jog šio plano koregavimas papildomai gali užtrukti nuo 2 iki 3 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pėsčiomis eisi pusdienį, dviračiu iš mikrorajono nepatogu, automobiliu - kamščiai, o visuomeninis tuoj x2 pabrangs..
O ko daugiau tikėtis iš gatvių siaurintojų - eurokomjaunuolių, tarnaujančių aferistų grupuotėms ?
