Jau netrukus Seimas turėtų svarstyti pasiūlymą dėl naujų savivaldybių steigimo ir esamų teritorijų ribų keitimo be kitų kriterijų tikslinimo. Siūlomos pataisos esmė – naujai steigiamų savivaldybių ir tų, kurių teritorijų ribos keičiamos, gyventojų skaičius būtų ne mažiausiai 10 tūkst., kaip numatyta šiuo metu galiojančiame „Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme“, o tik ne mažiau negu 7 tūkst.
Jeigu pataisoms pritars Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jos keliaus į plenarinių posėdžių salę. Ir jeigu Seimo nariai nuspręs šioms įstatymo pataisoms pritarti, bus žengtas pirmas žingsnis, leisiantis įsteigti Lietuvoje naują, 61-ąją savivaldybę.
Tai, kad ja tapti pretenduoja Pabradė, ketinanti atsiskirti nuo Švenčionių savivaldybės – niekam ne paslaptis. Bet ar Lietuvoje reikia daugiau savivaldybių ir kiek tai kainuotų? Kokios naudos atsiskyrimas atneštų savivaldos naujokams ir ką tai reikštų „pamestiesiems“?
Savivalda turi priartėti prie žmonių
„Žmonės iki rajono centro iš Pabradės turi važiuoti 37 km, o iš Magūnų seniūnijos į Švenčionis 50–60 km. Dėl menkiausio raštelio, klausimėlio – ar dėl pensijų, ar dėl mokesčių – reikia važiuoti tiek kilometrų. Savivalda turi būti artinama prie žmonių, kad jiems būtų patogu“, – Balsas.lt aiškina vienas iš Pabradės savivaldybės steigimo iniciatorių ekonomistas Kęstutis Marcinkevičius.
Vyro, kuris tituluojamas Pabradės miesto, Pabradės ir Magūnų seniūnijų iniciatyvinės grupės koordinatoriumi, teigimu, kitas motyvas – ekonominis. Pabradiškių netenkina, kad „Pabradės pinigai maitina Švenčionis ir Švenčionėlius, naudojami visur, tik ne Pabradėje“.
„Ekonomiškai mes pajėgūs. Pakankamai surenkame mokesčių, bet Pabradei iš jų tenka labai nedaug. Pavyzdžiui, per 22 nepriklausomybės metus mieste suremontuota tik pusantros gatvės“, – sako K. Marcinkevičius.
Jo teigimu, pabradiškiai planus atsiskirti nuo Švenčionių savivaldybės puoselėja jau kelerius metus.
„Rajono savivaldybės taryba rodos 2005 m. posėdyje svarstė dėl Pabradės savivaldybės steigimo, bet rajono biurokratai priėmė sprendimą nepritarti Pabradės savivaldybės steigimui. Ir nuo to laiko niekas nieko nedarė. Per 8 metus nė vienas Vidaus reikalų ministerijos aukštesnio lygio pareigūnas nebuvo atvažiavęs susitikti su bendruomene, pasiklausyti žmonių nuomonės. Negalvokite, kad čia tik K. Marcinkevičius su V. Stundžiu (Seimo narys, pasiūlęs minėtą įstatymo pataisą – red. past.) sugalvojo ir daro. Mes darome dėl žmonių. Man asmeniškai nieko nereikia, nes man jau 82 metai. Bet žmonėms reikia“, – pasakoja K. Marcinkevičius.
Paklaustas, kas gi pasikeitė, kad dabar reikalai pajudėjo, jis sakė: „V. Stundys jau 3 kartus dalyvavo rinkimuose į Seimą Molėtų-Švenčionių rinkiminėje apygardoje, ir kai buvo paskutiniai rinkimai (2008 m. – red. past.), jis laimėjo šioje apygardoje. Jis įsipareigojo mums, kad rems Pabradės savivaldybės steigimą“.
V. Stundys: įstatymo pataisa – tik galimybė atsiskirti
„Pabradėje ir dar keliose vietose jau prieš kelerius metus atlikta gyventojų apklausa. Bet po to buvo delsiama priimti sprendimus, kurie leistų pradėti procedūras naujos savivaldybės steigimui. O mano siūloma pataisa sumažinti vieną iš kriterijų, reikalingų norint įsteigti savivaldybę – sumažinti gyventojų skaičių iki 7 tūkst. – susijusi su demografiniais pokyčiais, ir yra atsiliepimas į vietos gyventojų iniciatyvą“, – Balsas.lt sakė įstatymo pataisos autorius Valentinas Stundys.
Seimo nario teigimu, galimybę atsiskirti ir steigti atskirą savivaldybę veikiausiai svarstytų Ariogala ir dar kelios vietovės. Prielaidų tai daryti sudarymas esą duotų akivaizdžios naudos.
„Sudarytume galimybes valdžiai būti arčiau žmogaus, o piliečiams dalyvauti priimant viešosios politikos sprendimus“, – aiškino parlamentaras, kuris prieš patekdamas į Seimą kelias kadencijas buvo renkamas Molėtų rajono savivaldybės meru.
Tyrimo rezultatai pasenę
Balsas.lt žiniomis, prieš kelerius metus tikrai buvo atliktas tyrimas ir parengta „Optimalaus šalies savivaldybių skaičiaus nustatymo, savivaldybių pertvarkymo (naujų steigimo, esamų panaikinimo, teritorijų pertvarkymo) galimybių studija“.
Tačiau pasiteiravus, ką atskleidė minėtas tyrimas, Vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius tiesiai atsakė, kad dokumentas pasenęs.
„Surinkti duomenys visiškai neatspindi esamos situacijos šalyje, nes nuo 2005 m. Lietuvoje įvyko esminių pokyčių dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), ekonominio pakilimo ir po jo sekusio ekonomikos nuosmukio, mokesčių įstatymų pakeitimų, emigracijos ir kitų faktorių“. Nepaisant to, pabradiškiai, atrodo, tebesiremia šia „Galimybių studija“?
Švenčionys Pabradės nepaleis?
Švenčionių savivaldybės meras Vytautas Vigelis Balsas.lt patvirtino, kad pabradiškių pageidavimas įsteigti atskirą savivaldybę jau prieš kelerius metus buvo svarstytas savivaldybės taryboje, tačiau tuomet taryba nepritarė.
„Kokia tarybos nuomonė būtų šiandien, sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad atsiskyrimas turėtų ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Nemanyčiau, kad sunkmetis yra pats geriausias laikas steigti naują savivaldybę, nes tai kainuoja“, – sakė jis ir pasiūlė prisiminti šiek tiek ankstesnius laikus.
„Šiandien jiems galbūt naudinga atsiskirti, bet prisiminkime 1995 metus. Bankrutavo Pabradės „Modulis“ ir prieš 17-15 metų Pabradėje buvo pati didžiausia rajone bedarbystė. Tuo metu šiame mieste besisteigianti įmonė „Intersurgical“ (dabar joje dirba apie 1 300 žmonių, įmonė gamina vienkartinius kvėpavimo įrenginius daugelio šalių gydymo įstaigoms – red. past.) rajono tarybos sprendimu 5 metams buvo atleista nuo visų mokesčių, kuriuos privalo mokėti savivaldybei“, – pasakojo V. Vigelis, pabrėždamas, kad „tada buvo atvirkščiai – Pabradę išlaikė Švenčionys ir Švenčionėliai“.
„Dabar kitokia situacija ir didžiąją dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pabradiškiai sumoka į mūsų biudžetą. O kaip bus rytoj? Gal mes galėjome tada taip pat pasielgti ir nuo jų atsiskirti“, – kalbėjo V. Vigelis.
Švenčionių meras suabejojo, ar atskyrę pabradiškiai džiaugsis ir dėl to, kad išaugs jų šildymo kaštai.
„Pabradė šildoma dujomis, o Švenčionis ir Švenčionėlius šildo biokuro katilinės. Atsijungus, Pabradės gyventojams kaina ženkliai pakiltų. Jau dabar, sakykime, Švenčionėlių gyventojai klausia, kodėl yra vienoda kaina visame rajone. Sako: „jeigu Pabradėje yra dujos, tegul jie ir moka realią kainą, o Švenčionys ir Švenčionėliai mokėtų mažiau“, – atkreipė dėmesį jis.
Anot Švenčionių mero, savivaldybės padalijimas ir naujos steigimas sukeltų problemų ir dėl specialistų stygiaus, nes „kaimiškose savivaldybėse trūksta kvalifikuotų darbuotojų, gebančių rengti europinius projektus“.
„Švenčionys savo poziciją yra pareiškę. Jie nesutinka, kad būtų steigiama Pabradės savivaldybė, ir jie tos pozicijos nuosekliai laikosi dėl suprantamų priežasčių“, – pripažino ir V. Stundys.
Švenčionių savivaldybė (nuotr. Balsas.lt)
Savivaldybių asociacija „susismulkinimui“ nepritaria
„Asociacijos valdyba jau prieš kelerius metus, kai vyko gyventojų apklausos dėl naujų savivaldybių steigimo ir teritorijų ribų keitimo, pareiškėme savo nuomonę. Ji nepasikeitusi ir dabar“, – Balsas.lt pareiškė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai ir įteikė 2007 m. pabaigoje asociacijos valdybos priimto nutarimo kopiją.
Joje rašoma, kad LSA nuomone, „tęsiama administracinė teritorinė reforma taptų kliūtimi ES struktūrinės paramos įsisavinimui bei vykdomų regioninių ir savivaldybių projektų, bendrųjų strateginių planų įgyvendinimui“.
Nutarime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES šalyse dominuoja savivaldybių stambinimo tendencijos, o naujų savivaldybių steigimas bei teritorijų ribų tikslinimas „neįmanomas be didžiulių valstybės biudžeto išlaidų“.
Kita vertus, akcentuoja LSA, spartesnį ir patogesnį „vietos reikalų tvarkymą bei viešųjų paslaugų teikimą, bendruomenių narių skatinimą tiesiogiai dalyvauti tvarkant vietos reikalus, užtikrina pradėta įgyvendinti vidinė savivaldybių decentralizacija, kurios tikslas – didini seniūnijų veiklos ūkinį ir finansinį savarankiškumą“.
Antrąją straipsnio dalį portale Balsas.lt skaitykite rytoj.
