„Kodėl apskritai buvo nuspręsta musmires drausti?“: atskleidė, kas už to slypi

Yra daug musmirių rūšių, tačiau raudonoji musmirė laikoma viena iš mažiausiai nuodingų. Pasak organizacijos „Jauna banga“ vadovo Lino Tamošaičio, joje yra gerokai mažiau nuodingų medžiagų nei žaliojoje musmirėje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Už 1 veiksmą Lietuvoje – didesnė bauda nei tapus organizuoto nusikalstamumo dalimi: neslepia nuostabos

Gydytojai sveikina tokį sprendimą Lietuvoje: žmonės manydavo, kad gydosi

Įspėja dėl Lietuvoje sparčiai išplitusio grybo – ne tik baudos, bet gali grėsti ir laisvės atėmimas

Didėjantis susidomėjimas ir prekyba

Pastaraisiais metais susidomėjimas musmirėmis išaugo. L. Tamošaičio teigimu, per pastaruosius penkerius metus ši tendencija vis stiprėjo, o musmirės iš Baltijos regiono pradėtos eksportuoti visam pasauliui.

„Mūsų regionas buvo vos ne vienas iš pasaulinių lyderių internetinėse parduotuvėse, kur galima įsigyti musmirių“, – atskleidžia ekspertas.

Musmirėms skiriama vis daugiau dėmesio – tiek moksliniuose straipsniuose, tiek alternatyviosios medicinos kontekste. Pasak L. Tamošaičio, šia tema parašyta nemažai mokslinių straipsnių, atlikta tyrimų, kokybinių interviu, metaanalizių, taip pat savo įžvalgomis dalijasi ir žolininkai.

„Mūsų auksinis standartas apie tai, kaip kažkas veikia ar neveikia, yra klinikiniai tyrimai – dvigubas aklas tyrimas, kai nei pacientas, nei tyrėjas nežino, ar duodamas vaistas, ar placebas, tačiau tokių kokybinių tyrimų mes neturime“, – aiškina jis.

Nėra duomenų dėl keliamos priklausomybės

Musmirių vartojimas linksmybėms, pasak eksperto, nėra populiarus ir reklamuojamas būdas.

„Jaunimo tarpe musmirių, kaip psichoaktyvių medžiagų, vertė yra nedidelė, palyginus su psichonautų bendruomene, kuriai labiau rūpi vidiniai išgyvenimai ir patirtys“, – sako jis.

Paklaustas, ar musmirės gali sukelti priklausomybę, ekspertas pabrėžia, kad tokių duomenų nėra matęs, tačiau priduria, jog vis tiek būtina išlikti atsargiems.

„Iš biocheminio poveikio pusės būčiau sunerimęs, nes visi dalykai, veikiantys GABA (A) receptorius, man atrodo itin pavojingi, jeigu jais piktnaudžiaujama. Tiek raminamieji, tiek alkoholis ir kiti dalykai turi realią žalą“, – aiškina ekspertas.

Ekspertas taip pat įspėja, kad musmirės gali būti pavojingos ne tiek dėl jų poveikio, kiek dėl netinkamo paruošimo.

„Jas galima blogai paruošti, todėl jas vartoti atsainiai, neatsižvelgiant į žalos mažinimo principus, gali būti labai pavojinga“, – įspėja jis.

Musmirių poveikis ir žala

Tiksliai nustatyti musmirių žalos mastą yra sudėtinga. Pasak eksperto, statistikos apie apsinuodijimų atvejus nėra lengva gauti.

„Arčiausiai, ką buvau radęs iš statistikos, tai žymios toksikologės Gabijos Laubner pasakymą, kad per metus gal būna keturi žmonės, kurie kreipiasi dėl musmirių apsvaigimo.

Tačiau yra labai sunku atskirti, ar tie žmonės kreipėsi, nes jos buvo blogai paruoštos, ar jie ne tą musmirę pasirinko, ar kažkas nutiko svaiginimosi metu, buvo kažkokios medžiagos per daug, kuri sukėlė apsinuodijimą“, – sako ekspertas.

Ekspertas pabrėžia, kad musmirių poveikis gerokai silpnesnis nei kitų psichotropinių medžiagų – jis mažiau euforiškas, ne toks stimuliuojantis ir labiau primena hipnozinę būseną.

„Musmirėse pagrindinė psichoaktyvi medžiaga yra musimolis, kuris veikia GABA (A) receptorius ir slopina centrinės nervų sistemos veiklą“, – aiškina jis.

Draudimai dėl komercinių interesų

L. Tamošaitis atkreipia dėmesį, kad staigus musmirių uždraudimas yra ypač griežtas ir kvestionuoja jų prilyginimą narkotinėms medžiagoms ir taikomas sankcijas.

„Kodėl apskritai buvo nuspręsta musmires drausti? Tai įdomus klausimas, nes šią temą spaudoje nagrinėjome jau seniai. Pavyzdžiui, anksčiau yra buvę pasisakymų – net ir įtakingi žmonės yra bandę musmirių nuovirą. Tad anksčiau požiūris buvo kiek kitoks, tačiau pasikeitus vadovybei, pasikeitė ir nuomonė“, – svarsto jis.

Ekspertas mano, kad pagrindinė griežtų priemonių priežastis gali būti komerciniai interesai.

„Kai žmonės išgirsta, kad buvo sulaikyta 200–300 kilogramų musmirių iš Baltarusijos ir visi pardavinėja jas kairėn dešinėn, kyla nerimas. Toksikologai sako, kad pas mus niekada nebuvo tiek daug apsinuodijusių žmonių, nors keturi atvejai per metus nėra labai didelis skaičius“, – teigia jis.

Pasak L. Tamošaičio, žmonės nerimauja dėl situacijos kaitos ir nori ją suvaldyti, kol ji dar neįsisiūbavo. Tačiau jis kelia klausimą, ar nebuvo įmanoma rasti paprastesnių būdų reguliuoti prekybą.

„Ar tikrai tai yra tokio paties kalibro medžiaga, kuri kelia pavojų ir riziką visuomenei, kad stovėtų prie tokių kontroliuojamų psichoaktyvių medžiagų, kaip kokainas ir ekstazė?“ – svarsto ekspertas.

Musmirė – lietuvių tautosakos simbolis

Kontraversišku šį draudimą ekspertas laiko ir dėl to, kad musmirės yra labai svarbi lietuvių tautosakos dalis, vaizduojamos vaikiškose knygose ir giliai įsišaknijusios žmonių sąmonėje.

„Dabar ateina valdžia ir sako: „Ne, čia yra bloga medžiaga, čia yra narkotikas.“ Tai daugeliui žmonių kertasi su vaizdiniu, kurį jie turėjo augant. Gal ji ir yra pavojinga ir nuodinga, bet žmonėms ji asocijuojasi su pasaka“, – teigia jis.

L. Tamošaitis atkreipia dėmesį, kad su šiuo grybu siejami ir mūsų posakiai: „Yra ir senų pasisakymų, pavyzdžiui, kad vaikštai, kaip musmirių prisiėdęs. Tai kažkas yra mūsų mentalitete, kas asocijuoja šį grybą su apsvaigimu“, – pabrėžia jis.

Be to, musmirės yra plačiai paplitusios įvairiuose Lietuvos miškuose, giriose, o kartais auga ir nuosavų namų kiemuose, pievose.

„Man atrodo daug nepasitenkinimo kilo, nes tai yra augalas, kuris yra labai paplitęs. Jeigu tu turi privatų mišką ir dabar jame auga musmirė, taip išeina, kad tavo atsakomybė ją panaikinti, nes kitaip tu augini augalus, kurie turi nelegalių medžiagų“, – pastebi ekspertas.