Kodėl tyčines žmogžudystes organizavę ir vykdę nusikaltėliai anksčiau laiko išeina iš įkalinimo įstaigų? Kodėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vieno iš vadovų ryšius su „Vilniaus brigada“ mūsų Seimas toleruoja? Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ diskutavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, šio komiteto narė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimundas Petrauskas, buvęs Vidaus reikalų ministerijos 6-ojo skyriaus (kovos su organizuotu nusikalstamumu) pareigūnas, buvęs kriminalinės policijos vyresnysis komisaras Juozas Rimkevičius, žurnalo „Ekstra“ žurnalistas, „Vilniaus brigados“ nužudyto žurnalisto Vito Lingio brolis Audrius Lingys. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.
T.Dapkus: Buvusio teisingumo viceministro Gintaro Švedo iniciatyva 2002 metais priėmus Bausmių vykdymo kodeksą, net didžiausi nusikaltėliai lygtinai paleidžiami iš įkalinimo įstaigų. Ar su tokia praktika turėtume susitaikyti?
G.Jasaitis: Nuo 2003 metų baudžiamoji politika liberalėjo - ypač tuomet, kai reikėjo harmonizuoti Lietuvos įstatymus su Europos Sąjungos teise. Ji ir toliau liberalės.
T.Dapkus: Štai 1994 m. lapkričio 10 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, vadovaujama teisėjo Vytauto Greičiaus, už dienraščio „Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Vito Lingio nužudymą skyrė pelnytas ir itin griežtas bausmes šio tyčinio nužudymo organizatoriams ir vykdytojams. Praėjus dešimtmečiui dalis šių žudikų tyliai išlaisvinami lygtinai, kitiems - bausmės žemesnių teismų sušvelnintos.
G.Jasaitis: Pagal dabar galiojančius įstatymus organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai dar anksčiau galėjo išeiti į laisvę, tačiau prokurorai buvo užėmę kategoriškas pozicijas teismuose. Laimėdavome tol, kol galėjome laimėti. Bausmių vykdymo kodeksas neišskiria organizuotų grupuočių narių iš kitų nusikaltėlių: ir jie gali būti paleisti pirma laiko. Manau, kad įstatymai dėl organizuoto nusikalstamumo ir dėl korupcijos turi būti koreguojami. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tačiau dėl to kriminogeninė situacija nepagerėjo ir dar greitai nepagerės. Tad šie klausimai turi būti sureguliuoti remiantis nacionaliniais mūsų interesais.
T.Dapkus: Ar pritartumėte, kad organizuotas gaujas kūrę ir jose dalyvavę asmenys bei už tyčines žmogžudystes teisti nusikaltėliai nebūtų paleidžiami anksčiau laiko, kad būtų sugriežtintas Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti atitinkami teisės aktai?
G.Jasaitis: Pritariu tokiems siūlymams. Dabartinė situacija reikalauja baudžiamosios politikos griežtinimo.
T.Dapkus: Diskutuojant su apylinkių ir apygardų teismų, kurie sprendžia lygtinio paleidimo klausimus, pirmininkais ir įvairaus rango prokurorais susidaro įspūdis, kad visi turi skirtingą supratimą, kaip turėtų vykti lygtinis paleidimas. Aiškią praktiką čia sunku aptikti.
J.Sabatauskas: Seime yra registruotas projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį. Tokia pataisa inicijuota po to, kai spaudoje buvo paskelbti straipsniai apie vieną nuteistąjį, kuris pripažino tėvystę nebiologiniam savo vaikui.
T.Dapkus: Spaudoje skelbta, kad organizuotos gaujos „Sanča“, kuriai inkriminuota 10 ginkluotų apiplėšimų, kuri disponavo visu ginklų arsenalu, vienas iš vadeivų Robertas Junda, 2002 metais nuteistas už heroino kontrabandą aštuoneriems metams laisvės atėmimo, 2005 metais buvo paleistas, nes susirado merginą su mažamečiu vaiku ir jį notariškai pripažino kaip savo. Taigi remiantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu jis buvo paleistas iš kalėjimo. Teismo neįtikino teisėsaugos ir kolonijos administracijos protestai bei argumentai, kad R. Junda niekada net nėra pripažinęs savo kaltės: atlikęs tik trečdalį bausmės jis buvo paleistas lygtinai.
J.Sabatauskas: Mūsų komitetas paprašė visapusiškų duomenų iš Teisingumo ministerijos, nes straipsnyje buvo sakoma, kad tokių atvejų yra daugiau. Ir tada buvo pateikta kelių metų informacija - nuo pat šios nuostatos įsigaliojimo, ir paaiškėjo, kad buvo toks vienintelis atvejis, kai buvo pripažinta tėvystė ir dar buvo vienas atvejis, kai grįžęs iš įkalinimo įstaigos nepalaikė ryšių su šeima. Pagrindinis šios normos tikslas yra užtikrinti vaiko interesus.
T.Dapkus: Tai ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys kodekso sugriežtinimo klausimą ar ne?
J.Sabatauskas: Sakau, kad yra registruotas siūlymas sugriežtinti kodeksą, tačiau atlikome tyrimą ir gavome pasilūlymą liberalizuoti kai kurias kitas galiojančias nuostatas. Dabar kodekse sakoma, kad taikomas lygtinis paleidimas asmenims, turintiems vaiką iki septynerių metų. O kodėl iki septynerių, o ne iki aštuonerių? Įstatyme nėra nustatytas privalomas paleidimas: teismas turi įvertinti kiekvieną atvejį visapusiškai.
T.Dapkus: Norėjau pasiteirauti dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario ir komiteto pirmininko pavaduotojo pono Vladimir Volčiok. Štai ir žurnale „Ekstra“ rašoma, kad šis parlamentaras lyg niekur nieko tvarko reikalus su dviem Vilniaus mafijos bosais. Keliamas klausimas, ar šio Seimo nario rinkimų kampanijos nefinansavo mafija.
J.Sabatauskas: Nesu jo tėvas ar motina, kad jį barčiau ar ką. Siūlau jo pačio paklausti. Kitą savaitę apie tai su juo kalbėsimės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje.
V.Aleknaitė Abramikienė: Nežinau, apie kokį projektą komiteto pirmininkas kalba. Sunku jį suprasti. Gal jis ką pats rengia? Kol kas vienintelis pateiktas projektas - tai 2005 metais Seimo nario Vidmanto Žiemelio. Jis taip ir nebaigtas svarstyti. Ten siūloma tik kai kuriais aspektais griežtinti kodeksą. Galiu užtikrinti, kad jei laiku neatsiras naujas projektas, tai Tėvynės Sąjungos frakcija jį tikrai inicijuos. Sakyčiau, kad moteriškai daliai komiteto iškart užkliuvo nuostata dėl vaikų. Įžvelgiame pavojų, kad vaikas gali tapti priemone nusikaltėliui anksčiau laiko išeiti iš kalėjimo. Kilus diskusijoms ir buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo tuometinis teisingumo viceministras Gintaras Švedas.
T.Dapkus: Ir matome pasekmes: mafijos nariai pirma laiko paleisti į laisvę. O pats Gintaras Švedas ; žiniasklaidoje jau vadinamas „Vilniaus brigados“ amnestijos krikštatėviu.
V.Aleknaitė Abramikienė: Tuo metu jis užėmė pareigas ministerijoje ir dėl to buvo paskirtas grupės vadovu. Šios grupės siūlymai yra tik formalūs: toliau analizuoti situaciją, organizuoti mokymus teisėjams ir prokurorams. Puiku, tačiau matant dabartinį foną, kai mafija kelia galvą ir pereina į kokybiškai naują veikimo etapą, nebėra kada analizuoti ir laukti.
T.Dapkus: Ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininko V.Volčiok kontaktai su „Vilniaus brigados“ vadeivomis, tarp jų Aukščiausiojo Teismo mirties bausme nuteisto Boriso Dekanidzės artimiausiu parankiniu Igoriu Tiomkinu, pravarde „Timocha“, yra sveikintinas reiškinys? Komiteto pirmininkas J. Sabatauskas neskuba šio fakto aiškintis. Jūsų neglumina tokie faktai?
V.Aleknaitė Abramikienė: Labai šokiruoja tokie faktai. Tai dar vienas briliantas Darbo partijos karūnoje. Tai labai diskredituoja komitetą, jei tai yra tiesa. Ką žmonės turi galvoti apie tokį Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Tai viso komiteto reikalas - išsiaiškinti tokius faktus.
T.Dapkus: Gal jau tokie faktai tapo norma? Juk dabar kalbama ir apie papildomą galimybę labiau liberalizuoti išankstinio paleidimo sąlygas itin sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims.
V.Aleknaitė Abramikienė: Jei žmogus yra galvažudys ar banditas, tai kokia čia vaiko teisė turėti tokį tėvą.
T.Dapkus: Lygtinį paleidimą pagal Bausmių vykdymo kodeksą turi nagrinėti apylinkės, kurios teritorijoje yra įkalinimo įstaiga, teismas, o šio teismo sprendimą galima skųsti apygardos teismui - ir viskas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apygardos teismo sprendimo skųsti nebegalima. Gal iš tiesų tai gera nuostata, nes matant, kokius griežtus nuosprendžius dėl Boriso Dekanidzės ir kitų V. Lingio žudikų yra priėmęs Aukščiausiasis Teismas, verta nuo jo „apsaugoti“ nuteistuosius - dar ims ir nepaleis...
V.Aleknaitė Abramikienė: Keista, kad šių apygardų teismų sprendimų negalima kasacine tvarka skųsti. Tai reikia taisyti. Nėra suprantama, kodėl yra įvesti tokie apribojimai.
T.Dapkus: Pati Generalinė prokuratūra dėjo pastangas, kad žurnalisto Vito Lingio žudikui Igoriui Achremovui būtų sumažinta Aukščiausiojo Teismo skirta bausmė nuo kalėjimo iki gyvos galvos - iki 25 metų. Vilniaus apygardos teismui bausmę sumažinus, dabar jis gali kas pusmetį kreiptis į apylinkės, vėliau – į apygardos teismą dėl lygtinio paleidimo.
R.Petrauskas: Mes pastangų nedėjom. Paprasčiausiai įstatymas taip reglamentuoja. Lygtinio paleidimo institutas gal yra ir geras, tačiau jį suniveliuoja žmogiškasis faktorius ir kitos problemos: perpildytos įkalinimo įstaigos ir panašiai.
T.Dapkus: Tačiau bausmės sumažinimo klausimą teisme atstovavo ne Vilniaus apygardos prokuratūra, o Generalinė prokuratūra. Atrodo, kad jų pozicijos stipriai skyrėsi. Bet sakykite, ar paleidus „Vilniaus brigados“ vadeivas pavyko išspręsti įkalinimo įstaigų perpildymo problemą?
R.Petrauskas: Aišku, jei išleidžiame vieną ar du asmenis, tai problemos neišsprendžiami. Tiesa, įstatymas numato, kad turintys vaikų asmenys „gali būti“ lygtinai paleidžiami anksčiau laiko. Deja, tai jau tampa masiniu reiškiniu: jei atitinki minimalius kriterijus, automatiškai teikiama lygtinai paleisti. Turėtų būti žiūrima į realias aplinkybes: ar asmuo tikrai nusipelnė lygtinio paleidimo. Deja, galima dabar konstatuoti faktą, kad viskas daroma automatiškai. Taip gera idėja yra paniekinama.
T.Dapkus: Ar vis dėlto nevertėtų įvesti galimybės su kasaciniu skundu kreiptis į Aukščiausiąjį Tesimą? Dabar turime puikų pavyzdį: štai Borisas Bobičenko, kurį Aukščiausiasis Teismas 1994 metais nuteisė trylikai metų ir trims mėnesiams už dalyvavimą žurnalisto Vito Lingio nužudyme, jau prieš nužudant V. Lingį buvo tik ką anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo. Ir jis dalyvavo nužudyme, vėl įkalintas, bet 2005 metais Kauno apygardos teismas panaikina Alytaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir vėl jį paleidžia į laisvę anksčiau laiko. Ar tokiais liberalizmo ir humanizmo pavyzdžiais teisėtvarka stengiasi pradžiuginti mūsų visuomenę?
R.Petrauskas: Čia tikrai neeilinis ir skaudus įvykis. Jei būna išlaikytos sąlygos, numatytos įstatyme, prokuroras tampa įstumtas į tam tikrus rėmus.
T.Dapkus: Šiuo atveju kažkas blogai yra nutikę arba su įstatymu, arba su prokuroru, arba su teisėju. Žmogus, kartą jau paleistas anksčiau laiko, dalyvauja tyčiniame nužudyme, vėl nuteisiamas, tačiau nusprendžiama jį antrą kartą lygtinai paleisti kaip dorą ir sąžiningą visuomenės narį.
R.Petrauskas: Kiekvienas atvejis yra individualus ir sunku komentuoti. Įkalinimo įstaigos automatiškai teikia lygtinai paleisti. Dėl kasacijos. Visada, kai yra trys teisminės pakopos, klausimą galima išspręsti teisingiau.
A.Lingys: Anksčiau buvo tokia praktika: asmuo, teistas už dalyvavimą organizuotoje gaujoje, negalėjo tikėtis išankstinio paleidimo. Ir visi tokie nusikaltėliai šito straipsnio bijojo kaip velnias kryžiaus.
J.Rimkevičius: Reikėtų suvokti, kas yra organizuotas nusikalstamumas ir kaip jis veikia, kaip organizuotų nusikaltėlių sukaupti pinigai vėliau įsilieja į sprendimus, kurie visuomenei atrodo nesuprantami ir visiškai nelogiški.
