Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintauto Stankūnavičiaus, dar liepos mėnesio antroje pusėje orai ims vėsti, tačiau kol kas šiokį tokį atvėsimą jaučia tik pajūrio gyventojai ir svečiai. Temperatūra ten siekia 20-21 laipsnių šilumos.
„Vėsins malonus Vakarinis vėjas su bangavimais, kurie neleidžia maudytis“, – apie pajūryje vyraujančius orus kalbėjo jis.
Pagal klimatologo prognozes, Rytinėje ir Centrinėje Lietuvos dalyje atvės dar šį savaitgalį. O kitą savaitę šiose dalyse atšils labiausiai, iki 25-26 laipsnių šilumos.
Rimtesnis orų poslinkis – paskutinę liepos savaitę: nusikels ir į rugpjūtį
Pasak G. Stankūnavičiaus, didžiausias poslinkis įvyks paskutinę liepos mėnesio savaitę – žada atšalimą visoje Lietuvoje. Naktimis vyraus 10-15 laipnsių temperatūra, o dienomis turėtų būti 19-23 laipsnių šilumos.
Vėsesni orai nusikels ir į rugpjūčio pradžią. Jo vertinimu, pirmoji rugpjūčio mėnesio savaitė bus vėsesnė negu rugpjūčio mėnesių vidurkis, o ir kritulių prognozuojama daugiau, nei įprasta.
Taip pat vidutinė daugiametė rugpjūčio mėnesio tempertūra, skaičiuojama per kelis dešimtmečius, yra maždaug nuo 16 laipsnių šilumos Žemaitijoje iki 18 Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Tačiau, G. Stankūnavičiaus teigimu, pastarieji rugpjūčio mėnesiai šią normą viršijo.
„Jeigu bent vienu laipsniu šis rugpjūtis bus šiltesnis, jį taip pat galėsime laikyti šiltu“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas.
Dar vienas atšilimas nuo rugpjūčio antrosios savaitės
O klimatologas Donatas Valiukas mano, kad šių metų rugpjūtį turėtų būti šiek tiek šilčiau negu įprastai būna rugpjūčio mėnesiais bent puse laipsnio.
Taip pat, klimatologo teigimu, tendencijos nerodo ir stabilumo, todėl reikėtų pasiruošti įvairiems reiškiniams, su kuriais susidurta pirmaisiais vasaros mėnesiais.
Nuo maždaug rugpjūčio 7 d. iki 15 d. pagal ilgalaikes prognozes laukiamas dar vienas atšlimas. Viesullų tikimybė taip pat yra.
„Jeigu kartosis tropinių oro masių išsiveržimai su daug drėgmės ir didele šiluma, tai ir tikimybė viesulams formuotis didėja, o kai oras vėsus, tai ir viesulai praktiškai nesiformuoja“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino G. Stankūnavičius.
Vasaros vidurys šiemet ankstyvesnis nei įprasta
Pasak klimatologo G. Stankūnavičiaus, meteorologinės vasaros vidurys šiemet prasidėjo daugiau kaip 10 dienų anksčiau nei vidutiniškai.
„Visgi mūsų vasarų trukmė yra gana simetriška liepos vidurio atžvilgiu, gal tik Pietų ir Rytų Vidurio Lietuvoje ji anksčiau prasideda, o Vakarų, ypač pajūryje ir pamaryje – vėliau baigiasi negu vidutiniškai visoje teritorijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G. Stankūnavičius.
Svarbi data – liepos 10-oji, senolių dar vadinama Septynių brolių miegančių diena. Šią dieną būdavo sprendžiama, kokia bus likusi vasara: jeigu liepos 10 d. dieną lyja, tai lis dar septynias dienas ar net septynias savaites (beveik iki vasaros pabaigos), o, jeigu saulėta ir sausa – tai atitinkamus laikotarpius mūsų lauktų sausringos ir saulėtos orų sąlygos.
„Priminsiu, kad praėjusį trečiadienį buvo sausa, saulėta ir karšta, tiesa ne visur – pajūryje, vietomis Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje truputį palijo. Kaip tokį teritorinį kritulių (orų) netolygumą interpretuoti, matyt, mūsų senoliai ir nežinojo“, – teigia klimatologas.
Tropiniai karščiai darosi norma, bet su jais daugėja pavojų
Pirmoji vasaros pusė Lietuvoje buvo šiek tiek šiltesnė už daugiametį vidurkį – maždaug 0,5–1.8 laipsnio. Šilčiau buvo rytinėje Lietuvos dalyje.
Klimatologas pastebi, kad per šį laikotarpį pasitaikė ne vienas tropinės kilmės oro masių įsiveržimas į mūsų regioną, kas pastaraisiais metais darosi beveik norma.
Tokių oro masių įsiveržimų metu maksimali oro temperatūra daugelyje Lietuvos vietovių siekia ar viršija 30 laipsnių, minimali nekrenta žemiau 13–15 laipsnių šilumos, o apatinėje atmosferos dalyje smarkiai padidėja vandens garų.
„Pavyzdžiui, paskutinio tokio įsiveržimo metu integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe virš Lietuvos vietomis siekė ir viršijo 40 kg/m2 arba 40 mm. Tai labiau būdinga Indijos vasaros musono sąlygoms“, – komentuoja G. Stankūnavičius.
Tokios sąlygos garantuoja ne tik vasariškus orus, bet ir pavojingus reiškinius. Vienas tokių – savaitgalį Šiaulių rajone praūžęs viesulas.
„Tokios sąlygos labai palankios didelių konvekcinės energijos kiekių virsmui į kinetinę, konkrečiau – į įvairaus masto sūkurių kinetinę energiją, ypač, jeigu suveikia papildomas sužadinantis mechanizmas, pavyzdžiui, labai aktyvus šaltas frontas ar greitai besivystanti škvalo linija.
Taigi, visuma palankių sąlygų (tropinės kilmės oro masė, škvalo / nepastovumo linija bei netoli esantis okliuzijos taškas) lėmė, kad Šiaulių regione šeštadienį susidarė vidutinio stiprumo (pagal Lietuvos sąlygas) viesulas, kuris pridarė daug materialinių nuostolių tačiau, laimei, žmonės nenukentėjo“, – paaiškino G. Stankūnavičius.
Jus turbut negyvenot... tam amziui.
