G. Stankūnavičiaus teigimu, tropinis oras dabar susidaro Lietuvoje, nes kaitros pasitaiko ne tik Viduržemio jūros regionuose, dabar tai būdinga ir Vidurio Europai, iš kurios ir pasiekia Lietuvą.
„Vandenynas turi ilgą atmintį, jeigu jis po truputį šyla, tai oras slinkdamas virš tokio šiek tiek šiltesnio vandenyno, atėjęs iš tos pačios pusės kaip ir seniau, tampa šiltesnis.
Dabar dienos ilgos, o jeigu dar giedra ir viršuje yra šilta oro masė, tada per naktį neatvėsta ir gaudome tuos maksimumus, 30 ir daugiau laipsnių šilumos“, – paaiškino G. Stankūnavičius.
Įspėja, kad temperatūrų kilimas – pavojingas
Klimatologas Donatas Valiukas pabrėžia, kad vidutinė temperatūra nuo praėjusio amžiaus paaugo 2,3 laipsnio šilumos.
„Žmogui vienas laipsnis prie 36,5 normalios kūno temperatūros iš principo reiškia, kad žmogus serga, tai parodo, kaip jis jaučiasi, tai 2,3 laipsnio globaliems procesams yra labai daug“, – palygino jis.
O šį padidėjimą, D. Valiuko teigimu, sukuria žmonių gyvenimo būdas ir iškastinio kuro deginimas.
„Ar tai būtų netolygus kritulių pasiskirstymas, ar audringi orai, iš principo dažnėjimas yra klimato kaitos padarinys“, – paaiškino jis.
Tačiau G. Stankūnavičius teigė, kad vidutinė temperatūra regione taip pat priklauso nuo oro cirkuliacijos. Taigi, nors Lietuvoje kaitino birželio ir liepos mėnesiais, pasak jo, Škotijoje, Airijoje ir Šiaurinėje Ispanijoje kaip tik buvo keliais laipsniais vėsiau.
Žmonės gali temperatūrų kilimą suvaldyti
D. Valiukas pabrėžė, jog net šiandien sustabdžius iškastinio kuro deginimą ir išmetimą į atmosferą, globali temperatūra nepradėtų kristi iš karto.
„Šiltnamio dujos keliasdešimt metų dar gali būti atmosferoje, tai jos niekur nedingtų, nes yra įvairių dujų gyvavimo ciklas, ir jeigu šiandien nustojame teršti, tik po keliasdešimties metų oro temperatūra pradės kristi“, – patikino klimatologas.
Tačiau, klimatologo vertinimu, tai, kad procesas nevyktų greitai, nereiškia, kad nieko nereikia keisti.
„Dujų emisijos mažinimas turėtų būti pradėtas kuo greičiau ir, žinoma, reikėtų sodinti miškus, o ne kirsti“, – pridūręs, kad sustabdyti proceso neįmanoma, o tik sušvelninti, paaiškino, kaip tai žmonės gali daryti.
O štai Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas atkreipė dėmesį, kad temperatūra prie medžių ir ant asfalto gali skirtis iki 20 laipsnių šilumos.
„Šiandien išeikit po kokį parką pasivaikščioti, grynai ant asfalto, ir matysit, koks didžiulis skirtumas. Betonuotas asfalto paviršius įšyla iki 50-60 laipsnių šilumos, o oras virš jo apie 40 laipsnių šilumos. Aišku, jis nesilaiko toks, nes vėjas nupučia ar išmaišo. Po medžiu, žiūrėk, tenai 20-22 laipsniai“, – palygino jis.
Praėjusio savaitgalio orai priminė stipriausią viesulą Lietuvoje
G. Stankūnavičius pabrėžia, kad škvalai bei uraganai Lietuvoje taip pat nėra normalus reiškinys. Vis dėlto, praėjęs savaitgalis įrodė, kad stichijos, nors, palyginti, retos Lietuvoje, bet įmanomos.
„Labai dideli drėgmės kiekiai tuo metu [praėjusį savaitgalį] buvo virš Lietuvos. Aš netgi patikrinau, kad pagal reikšmę praėjusiam savaitgaliui artimi buvo Indijos musonų regionai, kur gausiai lyja, bet tai visgi visai kita platuma“, – paaiškino jis.
Pabrėžė, kad stiprių viesulų yra pasitaikę ir anksčiau. O stipriausias Lietuvą aplankė prieš daugiau nei 40 metų.
„1981 metais, prieš 42 metus, Širvintose buvo pats stipriausias, iki šiol aprašytas ir užfiksuotas viesulas, kada traktorius su priekabomis pakėlė, arklius nunešė, fermų stogus ir namus griovė“, – priminė G. Stankūnavičius.
O stichijos Lietuvoje, pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento, įvyksta dėl konvekcijos (skysčio ar dujų judėjimo, kurį lemia temperatūros skirtumai).
„Konvekciniai krituliai paprastai būna netolygūs teritorijoje ir ten, kur geriausiai išsivysto konvekcija. Tada konvekcinė energija virsta sūkurių energija. Tai gali būti horizontalūs sūkuriai, kaip škvalas, ar vertikalus, kaip viesulas“, – paaiškino jis.
