Pasak festivalio „Mano vasara“ organizatoriaus Gedimino Mikučio, šeštadienį siautusi audra ne juokais išgąsdino renginyje dalyvavusius žmones bei Kupiškio gyventojus.
„Vėjas ten sekundžių reikalu apsisuko ir vėl grįžo pas mus. Neįmanoma perteikti, kas iš tiesų ten dėjosi. Protu nesuvokiami dalykai, net per filmus tokių dalykų nesu matęs.
Audrų esam turėję, bet ne tokių, kur jau tiesiog reikia plėšti scenos šonus, kad nesikeltų burės ir tiesiog kiaurai visur oras galėtų praeiti“, – kalbėjo jis.
Teko laikyti scenos širmas ir gaudyti daiktus
Kaip laiške naujienų portalui tv3.lt rašė festivalio organizatorius, koncertui prasidėjus atlikėjas Anatolij Oleinik padainavo 3-4 dainas ir nutrūko elektros tiekimas dalyje miesto, vėliau buvo nutraukti elektros laidai bei krito elektros stulpai.
„Pradėjo kilti stiprus vėjas, griaudėjo perkūnija, žaibavo bei stipriai lijo. Atlikėjai bei festivalio darbuotojai laikė scenos širmas, nes jos nuo vėjo tapo burėmis. Truputį apstojus viskam, užėjo antroji banga, dar stipresnė, kad net žmonių esančių už 15-20 metrų nebesimatė“, – rašė G. Mikutis.
Jis spėjo, kad vėjas tuo metu galėjo būti 30-40 m/s, nes miesto teritorijoje buvo išvartyti medžiai, plyšo reklaminiai plakatai ir palapinės, lūžo pontoninis tiltas, kuriuo pėstieji galėjo patekti į salą Kupiškyje.
„Gaudėm skraidančius daiktus, kurių, atrodo, neįmanoma išplėšti, nes jie pritvirtinti. O pats tiltas sulūžo per vandens parko atsiskyrimą nuo dugno, tonomis priinkaaruoto prie dugno, tokia jėga ten buvo“, – kokia jėga judėjo škvalas, paaiškino jis.
Visgi renginio organizatoriai, gavę generatorių, koncertą pratęsė. Gyventojams elektra grįžo dar po kelių valandų.
„Reikia pasidžiaugti, kad turime galimybę pamatyti ir šnekėtis su savo artimaisiais“
Vyras neslepia, kad apie įvykį kalbėti nelengva, nes kilo nerimas, ar bus išvengta žmonių nelaimių. Viso renginio metu žmones organizatoriai ir atlikėjai ramino, prašė nepanikuoti, tačiau, jų teigimu, žmonės buvo sąmoningi ir tiesiog laukė audros pabaigos.
„Čia buvo laimingiausias iš nelaimingų scenarijų. Reikia pasidžiaugti, kad turime galimybę pamatyti ir šnekėtis su savo artimaisiais“, – kalbėjo jis.
Pratęsus koncertą po audros, pasak G. Mikučio, vyko vakarėlis, kokio organizatoriai dar nebuvo matę.
„Buvo rimčiau nei festivalyje, žmonės tiek užsikūrė greičiausiai dėl patirto adrenalino. Visi draugiški, bendrystė tokia buvo, vieni vežė žmones, neturinčius automobilio, ir su mažais vaikais, kuriems metukai su centais“, – apie žmonių užsikūrimą ir susitelkimą pasakojo renginio organizatorius.
Priminė stipriausią viesulą Lietuvoje
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintautas Stankūnavičius pabrėžia, kad tokie škvalai Lietuvoje nėra normalus reiškinys. Vis dėlto, praėjęs savaitgalis įrodė, kad stichijos, nors, palyginti, retos, bet įmanomos.
„Labai dideli drėgmės kiekiai tuo metu buvo virš Lietuvos. Aš netgi patikrinau, kad pagal reikšmę praėjusiam savaitgaliui artimi buvo Indijos musonų regionai, kur gausiai lyja, bet tai visgi visai kita platuma“, – paaiškino jis.
Pabrėžė, kad stiprių viesulų yra pasitaikę ir anksčiau. O stipriausias Lietuvą aplankė prieš daugiau nei 40 metų.
„Tarkim, 1981 metais, prieš 42 metus, Širvintose buvo pats stipriausias, iki šiol aprašytas ir užfiksuotas viesulas, kada traktorius su priekabomis pakėlė, arklius nunešė, fermų stogus ir namus griovė“, – priminė G. Stankūnavičius.
O štai klimatologas Donatas Valiukas tikino, jog ekstremalių reiškinių dažnėjimą Lietuvoje provokuoja šiltnamio efektas.
„Ar tai būtų netolygus kritulių pasiskirstymas, ar audringi orai, iš principo dažnėjimas yra klimato kaitos padarinys“, – paaiškino jis.
