„Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas. Baltijos jūros vandens lygis Klaipėdos kanale nuo praeito amžiaus vidurio yra pakilęs 14-16 centimetrų. Aišku, tai atrodo nedaug, bet ilgalaikėje perspektyvoje reiškia, kad Klaipėdos uostas turės pritaikyti visą infrastruktūrą prie aukštesnio vandens lygio“, – apie klimato kaitos požymius Lietuvoje pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys.
Kitas klimato kaitos požymis – temperatūros pokyčiai. Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje yra pakilusi nuo praeito amžiaus vidurio apie 0,8 – 0,9 laipsnio, o didesni pokyčiai labiau pastebimi žiemą, nes žiemos temperatūra yra aukštesnė apie 1,2 laipsnio nei būdavo anksčiau. Be to, pasak klimatologo J. Kilpio, Lietuvoje pastebima, kad anksčiau kovo mėnuo buvo laikomas žiemos mėnesiu ir vidutinė kovo mėnesio temperatūra buvo neigiama, o jau šiuo metu vidutinė kovo mėnesio temperatūra Lietuvoje tapo teigiama.
„Dar iš tokių požymių, kas irgi akivaizdu, tai daugiausia matyti gamtoje – daugėja invazinių rūšių, tiek augalų, tiek grybų, žuvų, paukščių, kurios anksčiau negyvendavo mūsų platumose, nes paprasčiausiai būdavo per šalta, o dabar jau kai kurie augalai, paukščiai ir žuvys atsiranda, kurios anksčiau buvo paplitusios Europos pietuose, bet jos pamažu keliauja į šiaurę ir pasiekia ir Lietuvą“, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas.
Ateities prognozės nedžiugina
Pasaulyje naudojantis sudėtinga technika sudaromi klimato modeliai ateities prognozėms numatyti. Nors Lietuvoje tokios įrangos nėra, tačiau visi duomenys mūsų mokslininkams yra prieinami.
„Modeliavimus atlieka Vokietijos, Anglijos, Amerikos centrai. Remiantis tais duomenimis, tiek mūsų atliekami darbai, tiek Vilniaus universiteto rodo, kad vidutinė oro temperatūra ir toliau ateityje kils ir didžiausi pokyčiai taip pat bus žiemą (kalbant apie vidutinę temperatūrą). Yra net prognozė, kad iki šio šimtmečio pabaigos, iki 2100 metų, – visa žiemos vidutinė temperatūra gali tapti lygi 0 ar, galbūt, net ir teigiama.
Šiuo metu vidutinė žiemos temperatūra yra apie 4-5 laipsnius. Žiūrint paprastai atrodo, kad aukštesnė temperatūra – smagu, šilta, tačiau su tuo atsiranda ir tam tikros problemos: naujos augalijos ir augmenijos rūšys, o kartu ir naujos ligos tiek vabzdžių, tiek augalų, tiek žmonių, – jos atkeliauja kartu su aukštesne temperatūra.
Taip pat temperatūros pokyčiai, anot klimatologo J. Kilpio, reiškia, kad reikia pakankamai kardinaliai keisti žemės ūkio praktiką. Jei žiemą bus teigiama temperatūra arba temperatūra bus apie 0 laipsnių – žiemkenčių rūšys paprasčiausiai nebeišgyvens, nes joms reikia sniego, reikia ramybės periodo žiemos laikotarpiu.
Mūsų juodai duonai gaminti reikalingi rugiai, o žieminių rugių nebegalėsime auginti. Tad vyks didžiuliai pasikeitimai žemės ūkyje ir pačioje mūsų kultūroje, žmonės privalės prisitaikyti ne tik prie temperatūros pokyčių, bet ir pakitusio maisto raciono.
Pavyzdžiui, kukurūzai anksčiau Lietuvoje neužaugindavo savo gurguolių, o dabar jau gali, bet, iš vienos pusės, tai – išvestos naujos selekcinės rūšys, o iš kitos pusės – klimatas yra šiltesnis jau dabar, todėl galima užauginti kukurūzų derlių. O ateityje galima tikėtis, kad bus sunkiau auginti žiemkenčius, bet bus lengviau užauginti kukurūzus. Nors lietuviškoje tradicinėje virtuvėje patiekalų iš kukurūzų nėra daug, bet klimato pokyčiai pakeis ir pačią virtuvę.